JAV karinių oro pajėgų pulkininkas Frankas Floresas pro galingus žiūronus stebi įtartiną tašką, esantį maždaug už maždaug 80 kilometrų į vakarus už Beringo sąsiaurio.
Svarbu
Registracija
Prie JAV krantų – Rusijos kariniai lėktuvai: kai suskamba telefonas, stoja širdis
delfi.lt 2015-04-12
„Ten žemyninė valstybės teritorija“, – sako. Taip, ten Sibiras – Azijoje esančios Rusijos dalis, skelbia latimes.com.
„Tin City“ – nedidelė Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų radaro stotis, pavadinta senos šachtos vardu, įsikūrusi apledėjusio kalno viršūnėje, vos 80 kilometrų žemiau Šiaurės poliaračio, toli nuo kelių ir net nuo medžių.
Pentagonas šį objektą kontroliuoja jau labai seniai, įkurdino ten ilgo nuotolio radaro stotį, turėjusią užkirsti kelią netikėtai Sovietų Sąjungos atakai.
Praeitais metais JAV F-22 naikintuvai ten kilo apie 10 kartų – net du kartus dažniau nei 2013 metais. Jie stebėjo ir fotografavo Rusijos Tu-95 bombonešius ir MiG-31 naikintuvus, skraidžiusius virš Beringo jūros ir piktybiškai nesusisiekusius su JAV oro erdvės kontrolės centrais. Maža to, jie nepasivargino įsijungti radijo atsakiklių, kurie įprastai siunčia atpažinimo signalus.
Ar Didysis septynetas priims aštuntąjį narį?
alfa.lt 2015-04-12
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį atmetė pasiūlymą į G7 susitikimą pakviesti ir Rusijos prezidentą, praneša „Reuters“.
Pernai G7 narės susitiko be Vladimiro Putino, taip protestuodamos prieš Rusijos veiksmus Kryme. Šįkart nuspręsta Rusijos lyderio nekviesti dėl Minsko susitarimo negerbimo ir toliau vykstančių kovų Rytų Ukrainoje.
Kai kurie Vokietijos kairiųjų partijos politikai teigia, kad Rusija yra būtina, siekiant išspręsti tarptautines problemas, todėl G7 turėtų vėl tapti G8.
Birželį vyksiančiame susitikime kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kanados, Italijos ir Japonijos vadovus priims Bavarijos pilyje.
G. Mažeikis. Kiek baikštūs inteligentai dar tarnaus nomenklatūrai?
delfi.lt 2015-04-10
Postsovietinėse šalyse kūrybinė klasė gimė iš „inteligencijos“, iš klasinio „tarpsluoksnio“. Ir ši genezė vis dar ir iš esmės lemia naujosios, kūrybinės klasės negebėjimą kurti ir organizuoti valstybę pagal save: savo gebėjimus, interesus, galimybes.
Ir šiandien lieka visiškai neapibrėžtos kūrybinės klasės politinės saviorganizacijos formos. O prieš dešimtmetį kaip parodija pasirodžiusi Arūno Valinsko vadovaujama „Tautos prisikėlimo partija“ neįkūnijo jokių šios naujos klasės interesų, vizijų. Tačiau klasė nėra partija, ir save politiškai gali suvokti ir realizuoti labai įvairiai, nebūtinai vadovaujantis senamadiškais vienybės, solidarumo, drausmės, diktatūros principais.
Akivaizdu, kad šis pokalbis yra apie kūrybinės klasės politinį sąmoningumą Lietuvoje yra jau pribrendęs, nežiūrint į tai, kokie yra bejėgiai mokytojai ir dėstytojai, žurnalistai ar reklamos agentūrų darbuotojai, programuotojai ir menininkai formuluojant ir atstovaujant savo pasaulio suvokimą, ginant savo politinius idealus ir paverčiant juos teisinėmis praktikomis. Ir net jei pati idėja „kūrybinė klasė“ vis dar atrodo svetimkūnis, neprigijęs implantas, vis dėlto modernizacijos operacija jau atlikta ir tenka skaitytis su faktu: kūrybinė klasė, menka ir savęs nesuvokianti, sau susvetimėjusi ir save nuolatos išduodanti, jau yra.
Žmonių partija
|
Vytautas LANDSBERGIS |
lzinios.lt 2015-04-10 06:00 |
Pritarčiau. Norintieji stoti į šią partiją gautų narystės anketą su vienu klausimu: ar esi žmogus? - Taip. Ne. Suabejojęs atidėtų laikinai anketą ir narystę.
Žurnalistai tyrėjai greit atskleistų, kad po tariamu klastingai paprastu klausimu bei autorekomendacija į partiją slypi sudėtingesni dalykai. Jie neparašyti, bet sąmoningai kyštelėti (prakišti).
Antai: žmogau, ar gyveni žmoniškai? Tai yra (vėl prakištas), ar elgiesi žmoniškai?
Tai yra, ar kiti tau - žmonės (tavo gerbiami, gal mylimi, atjaučiami), ar nebūtinai?
Pats sau sąžiningai atsakęs teigiamai - dalis jų, taip, - jau esi (tų) žmonių bendrijoje. Tam tikra partija. Jos programa galėtų būti žmoniškumas.
Konkreti faktūra: neengiam vieni kitų, nesityčiojam, nežeminam.
Ar patrauktų daug ką, nelyginant į Sąjūdį? Ar išaugtų mažojo būrio gretos, kad net laimėtume rinkimus? Dar kartą Lietuva!
Nežinau. Greta šimto įsivardijusių tradicinių ir lyg grybai po lietaus dygstančių populistinių partijų - ar bereikia jų sąrašo? - šešėliuose bręsta, rankoves raitosi naujosios tikrosios, įsitikinusios ateinančia savo valdžia. Teisėjų partija, agrodvarininkų, urėdų ir medžiotojų. Galbūt vyr. gydytojų. Dabar jau smarkiai manifestuojasi policininkų partija. Ar stinga dar vienos?
A. Kubilius dėl šauktinių siūlo neapgaudinėti savęs
delfi.lt 2015-04-10
Be šauktinių Lietuvos kariuomenė neišsivers, jie reikalingi nuolat - ne tik penkeriems metams, sako Seimo opozicijos lyderis ekspremjeras Andrius Kubilius.
„Kad turėtume tokį rezervą, būtina nuolatinė šauktinių sistema“, - sakė jis penktadienį Seime per konferenciją apie kariuomenės rezervo rengimo sistemą.
A.Kubilius pabrėžė, kad nereikėtų apgaudinėti savęs trumpalaikėmis strategijomis. Anot jo, dabartinis sprendimas tik penkeriems metams grąžinti privalomąją karo tarnybą neišspręs rezervo problemos.
„Nematau jokių šansų, kad per penkerius metus kas nors pagerės. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas išliks dar 20 metų“, - teigė parlamentaras.
Skandinavijos šalys sutarė ginti Baltijos regioną nuo Rusijos
Pavadindamos Rusiją didžiausiu iššūkiu Europos saugumui, Skandinavijos šalys sutarė dėl glaudesnių gynybos ryšių ir didesnio solidarumo su Baltijos šalimis. Ketvirtadienį, balandžio 9 d., Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos krašto apsaugos ministrai išleido jungtinę deklaraciją, kurioje teigė, kad turi būti pasirengusios galimoms krizėms ar įvykiams, kuriuos gali pakurstyti Rusijos agresija, praneša „The Moscow Times“.
„Rusijos lyderiai jau parodė, kad yra pasirengę praktiškai ir efektyviai panaudoti karines priemones, kad pasiektų savo politinių tikslų, net jei tai ir pažeidžia tarptautinę teisę, – buvo rašome bendrame ministrų pareiškime. – Baltijos šalyse ir mūsų regione didėja karinis aktyvumas ir intensyvėja žvalgybų veikla. Rusijos kariuomenė meta iššūkį mums prie mūsų sienų, o Baltijos valstybėse jau užfiksuota pasienio pažeidimų.“ Toks Skandinavijos ministrų jungtinis pareiškimas pasirodė praėjus beveik metams po to, kai Rusija aneksavo Krymą, o Europoje įsivyravo įtampa. Kadangi Baltijos valstybėse gyvena didelės rusų tautinių mažumų bendruomenės, išaugo grėsmė, kad Rusija pakartos čia Krymo scenarijų ir įsiverš.
Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas
|
Vytautas LANDSBERGIS |
lzinios.lt 2015-04-07 09:42 |
Romualdas Ozolas ryškiausią žymę paliko ir savo vardą įrašė būtent kaip Lietuvos Sąjūdžio veteranas. Jam Sąjūdis buvo didelis reiškinys ir garbingas vardas. Neatsimenu, kad būtų ironizavęs, nors po kelerių metų ieškojo kitų kelių. Tuo esmingai skyrėsi nuo kai kurių asmenų, laikinai ėjusių išvien, po to atgręžusių nugarą lyg sau patiems.
Ar atsimena jį kas nors dabar kaip filosofą? Spėju, kad mažiau, negu Atgimimo politiką, žurnalistą, sąjūdininką ir valstybės institucijų darbininką. Keistu palyginimu, būtent Algirdas Patackas paskutiniuoju laikotarpiu dažniau prabildavo kaip mąstytojas, moralinis filosofas.
Abu verti knygų. Apie Algirdą Patacką tai būtų išmėginimų ugnimi ir vandeniu, ištvermės ir ištikimybės, dvasinio sopulio dėl Tėvynės knyga. Apie Romualdą Ozolą – jo vidinės brandos ir kovos knyga, jo paties gyvenimo škvalų drama. Nežinau, kas ir kada parašys.
Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys Romualdas Ozolas
1939–2015
Po sunkios ligos balandžio 6-ąją mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Lietuvos Respublikos Seimų narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo Tarybos narys, filosofas, pedagogas, kultūros, politikos ir visuomenės veikėjas Romualdas Ozolas.
R. Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje. 1957 m. baigė Bazilionų vidurinę mokyklą Šiaulių rajone, 1962 m. – Vilniaus universitetą ir įgijo filologo specialybę.
Buvo žurnalo „Kultūros barai“ vienas iš steigėjų, 1965–1968 m. – atsakingasis sekretorius. 1968–1973 m. – Vilniaus universiteto aspirantas, 1973–1989 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. 1975–1980 m. dirbo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriate. 1980–1989 m. ėjo „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas.
1988–1990 m. – aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės sukūrimo iniciatorius ir Sąjūdžio ideologinis vadovas, Sąjūdžio Seimo ir Seimo Tarybos narys, rinktas jos pirmininko pavaduotoju ir pirmininku. Estijos, Latvijos Liaudies frontų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio parlamentų Baltijos Asamblėjos tarybos narys.
Įkūrė Sąjūdžio savaitraštį „Atgimimas“, buvo jo vyriausiasis redaktorius.
1989–1990 m. Sąjūdžio iškeltas ir išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir TSRS liaudies deputatu.
1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990–1991 m. – Ministro Pirmininko pavaduotojas. 1990–1993 m. – Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių derybų su TSRS ir Rusija delegacijų narys.
1992 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų, Teisės ir Ekonomikos komisijų narys. Vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų.
1991–2001 m. – Lietuvos ir Ukrainos draugystės draugijos, Baltijos Asamblėjos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetų narys, NATO komisijos narys.
1992–2000 m. – VI ir VII Lietuvos Respublikos Seimų narys.
Lietuvos centro judėjimo ir Lietuvos centro sąjungos kūrėjas, narys, pirmininkas, garbės pirmininkas.
Rašė geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Parašė per 20 knygų. 2009 m. apdovanotas Stasio Šalkauskio premija.
2000 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medaliu Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio proga.
Romualdas Ozolas mūsų atmintyje išliks kaip šiltas, paprastas ŽMOGUS, visą savo gyvenimą dirbęs Lietuvai. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio proga jis su didžiuliu pasitenkinimu iš ikisąjūdinės veiklos nurodė „tą faktą, kad 1988 m. birželio 2 d. diskusijos „Ar įveiksime biurokratiją“ metu prasidėjusį „persitvarkymo judėjimo“ kūrimąsi iš Mokslininkų rūmų pavyko nukelti į Mokslų akademiją, kur birželio 3 d. susirinko visi drąsiausieji ir į Iniciatyvinę grupę pasiūlė tokius visuomenės veikėjus, kurių represavimas neišvengiamai būtų atsisukęs prieš režimą Lietuvoje. Nuo tol liko tik veikti.“
***
Atsisveikinimas su velioniu Mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3) 2015 m. balandžio 8 d. nuo 12 iki 21 val., balandžio 9 d. – nuo 9 val. Urna išnešama 2015 m. balandžio 9 d. 14 val. Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.