Penki istorijos mitai, kurie padeda V. Putinui valdyti

delfi.lt 2014-11-10

Vladimiro Putino režimo priešai Rusijoje ir visame pasaulyje nusipelno vieno vienintelio vardo – fašistai. Rusijoje šis žodis įkūnija visą įmanomą neapykantą, ši etiketė dažnai lipdoma Kremliaus politikos priešininkams šalies viduje ir už jos ribų.

Bet tai nėra vienintelė iš Antrojo pasaulinio karo laikų likusi liekana rusų visuomenės sąmonėje. Skirtingai nei Vakarai, Rusija šį karą vadina Didžiuoju tėvynės karu, jo pradžią mini ne rugsėjo 1-ąją, kai Vokietiją užpuolė Lenkiją, o birželio 22 dieną, kai Adolfas Hitleris sulaužė Molotovo-Ribbentropo paktą ir užpuolė Sovietų Sąjungą.

Karo pabaiga Europoje rusų irgi švenčiama kitu metu: ne gegužės 8-ąją, o gegužės 9-ąją. Maža to, Baltijos šalių okupacija, įsiveržimas į Lenkiją, karas su Suomija Rusijai nėra Antrojo pasaulinio karo dalis.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad galima išskirti penkis pagrindinius Rusijoje populiarius mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Pirmas mitas: karą laimėjo Rusija

„Pirmas mitas, kad Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Rusija. Reikalas tas, kad šiuo atveju užmirštama visa Sovietų Sąjunga. Ten buvo šauktinių, prievarta pakviestų ar savanoriais atėjusių baltarusių, ukrainiečių ir kitų. Prisiminime ir latvius, lietuvius, kurie tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Pati Rusija yra daugiatautė, kare dalyvavo ir totoriai, baškirai, užkaukazės tautos – azerbaidžianiečiai, gruzinai, uzbekai, kurių buvo šimtai tūkstančių. O šiandieninė retorika, kad Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Rusija, Lietuvoje gal ir nėra tiek įžeidžiant, bet tai žeidžia baltarusius ir ukrainiečius“, - pasakojo G. Mažeikis.

Raudonojoje armijoje buvo suformuotos nacionalinės divizijos iš vienuolikos sovietinių respublikų – Azerbaidžano, Armėnijos, Gruzijos, Tadžikijos, Turkmėnijos, Uzbekijos, Kazachijos, Kirgizijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos. Joje buvo ir autonominių respublikų divizijų: Kalmukijos, Baškirijos, Čėčėnijos-Ingušijos, Kabardos-Balkarijos, taip pat egzistavo kinų-korėjiečių tautybės šaulių brigada.

Pavyzdžiui, iš Lietuvos Raudonojoje armijoje 16-oji Lietuviškoji šaulių divizija, nors joje tarnavo ir žydų bei rusų tautybės žmonių iš Lietuvos.

Antras mitas: pergalė priklausė nuo J. Stalino

Profesorius G. Mažeikis sako, kad antrasis mitas susijęs su sovietų diktatoriaus J. Stalino kultu. Rusijoje J. Stalinas tebėra gerbiamas, nors pats V. Putinas susilaiko nuo liaupsių šiam diktatoriui ir stalinizmą yra pavadinęs „susijusiu su asmenybės kultu, masiniais įstatymų pažeidimais, represijomis ir lageriais“.

„Kitas mitas, kad pagrindinis šios pergalės kalvis buvo J. Stalinas. Šiuo atveju užmirštama, kiek beprasmiškų aukų buvo mūšiuose, nes prieš Antrąjį pasaulinį karą J. Stalinas sunaikino pagrindinius Raudonosios armijos generolus, kurie turėjo nors šiokią tokią karinę ir technologinę patirtį“, - pasakojo profesorius.

Kaip savo knygoje „Kruvinos žemės“ teigia istorikas Timothy Snyderis, per Didįjį terorą 1937-1938 m. Sovietų Sąjungoje buvo nužudyta apie 700 tūkst. žmonių. Šio valymo metu buvo žudomi ne tik klasiniai ir etniniai priešai, tremiamos ištisos tautos, bet žuvo ir daug komunistų bei valdžios elito atstovų.

„Pati kariuomenė buvo demoralizuota ir įbauginta NKVD persekiojimų. Todėl būtent dėl stalinistinės politikos kaltės Sovietų Sąjunga iš pradžių pralaimėjo tiek daug mūšių 1941-1942 m. Šie metai rodo J. Stalino vadovavimo beviltiškumą – tik milžinišku žmonių aukų skaičiumi buvo galima priešintis vokiečių kariuomenei“, - sakė G. Mažeikis.

Skaityti daugiau...

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Liudvikas Simutis

(1935 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. lapkričio 4 d.)

 

 

2014 m. lapkričio 4 d., eidamas 80-uosius metus, mirėLietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis – Sovietų Sąjungos represinių struktūrų nužudyto Rainių kankinio sūnus, Lietuvos partizanas, karys savanoris, dvidešimt dvejus metus kalėjęs lageriuose antisovietinio pogrindžio dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbis.

Liudvikas Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje. 1953 m. baigė Kaunatavos vidurinę mokyklą. Nuo pat jaunystės įsijungė į partizaninį judėjimą. 1955 m. Liudvikas Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę paleistas 1977 m. Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje.

Grįžęs į Lietuvą, 1977–1978 m. dirbo Kalvarijos bažnyčios zakristijonu, 1979–1990 m. – Kauno hidrologinėje ekspedicijoje.

Prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų ir Sąjūdžio veiklą.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje dirbo Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje.

1993 m. – vienas iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) Kauno skyriaus įkūrimo iniciatorių.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje balsavimas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Liudvikui buvo svajonės, dėl kurios kovojo visą gyvenimą, išsipildymas. „Balsavimas parlamente už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo man viso sunkaus gyvenimo, darbų, vargų, kovų, kančių, svajonių vainikas, kuris, beje, buvo ne tik be galo malonus, bet ir slegiantis. Slėgė už tai kovojusių ir žuvusių partizanų aukos neįvertinimas. Slėgė ir nuojauta, kad nepriklausomą valstybę atstatyti bus nepalyginamai sunkiau, nei už tai pabalsuoti ir pasirašyti“ – rašė Liudvikas Simutis.

 

Mirtininkų kameroje praleista 131 diena nepalaužė atkaklaus Lietuvos patrioto valios ir tikėjimo nepriklausoma Lietuvos valstybe. Žmonių atmintyje liks kaip ryžtingas ir principingas savo įsitikinimų gynėjas ir paprastas, nuoširdus bei kuklus žmogus.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.

 

Nuoširdžiai užjaučiame Velionio šeimą ir artimuosius.

 

***

Velionis bus pašarvotas laidojimo namuose „Rimtis“ (A. Juozapavičiaus pr. 1, Kaunas). Lankymas: lapkričio 6 d. 10–20 val. ir lapkričio 7 d. nuo 9 val. Laidotuvės vyks lapkričio 7 dieną. Karstas išnešamas 11.30 val., 12 val. šv. Mišios Kauno Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje (A. Juozapavičiaus pr. 60, Kaunas). Velionis bus palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.

 

Valstybinė laidojimo komisija

Australijos premjeras grasina priremti V.Putiną prie sienos

lrytas.lt 2014-11-06

Australijos premjeras Tony Abbottas trečiadienį perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis negalės išvengti pokalbio dėl australų, žuvusių per oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos virš Ukrainos.

Praeitą mėnesį T.Abbottas pažadėjo „suremti krūtines“ su Rusijos lyderiu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuris ateinančią savaitę vyks Brisbane, nors Maskva dar neatsakė į jo prašymą surengti dvišalį susitikimą.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas reagavo į T.Abboto retoriką, sakydamas, kad V.Putinas yra juodąjį diržą turintis dziudo meistras ir kad „rimti politikai turėtų labai apdairiai rinktis savo žodžius“.

Australijos futbolo pasaulyje „suremti krūtines“ („shirtfronting“) reiškia agresyvią žaidėjų priešpriešą.

„Jis negalės išvengti to pokalbio – todėl vienaip ar kitaip surengsime dvišalį susitikimą, ar jis vyktų koridoriuje, ar labiau formalioje aplinkoje, – T.Abbottas sakė laikraščiui „The Australian“. – Aš siekiu deramo dvišalio susitikimo, kai tik atsivers galimybė.“

Tačiau premjeras pažymėjo nenorintis, kad G-20 susitikimas būtų aptemdytas jų priešpriešos, o vyriausybės šaltiniai sakė, kad abu lyderiai gali susitikti per anksčiau vyksiantį Azijos ir Ramiojo vandenyno bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą, kuris pirmadienį prasidės Pekine.

„Aš tikrai netrikdysiu G-20 sesijų privačiu ginču tarp Australijos ir Rusijos, – pabrėžė T.Abbottas. – Tačiau siekiu dvišalio susitikimo su juo, kai tik atsivers galimybė; tai bus proga pabrėžti, kaip svarbu Australijai – taip pat Nyderlandams, Malaizijai ir visoms kitoms šalims, kurių žmonių buvo MH17 (laineryje) – kad būtų visokeriopas bendradarbiavimas atliekant tyrimą.“

Skaityti daugiau...

Europos lyderės perspėja: sankcijos Rusijai švelninamos nebus

alfa.lt 2014-11-06

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai per susitikimą lapkričio 17 dieną aptars sankcijas Rusijai, pranešė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.

„Tai įvyks per ateinančias savaites“, – patikino F. Mogherini ir pridūrė, kad Ukrainos padėtis taip pat bus aptariama per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą lapkričio 17 dieną.

ES pareigūnė tvirtino, kad ES sankcijos – „tai įrankis, darantis spaudimą Rusijai, norint rasti taikų sprendimą Ukrainos konflikte“.

Vis dėlto F. Mogherini pažymėjo, kad sankcijos nebus švelninamos, kadangi Rusija nepadarė pažangos, siekiant užtikrinti taiką Rytų Ukrainoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį taip pat pareiškė, kad ES nešvelnins sankcijų Rusijai, skirtų dėl krizės Ukrainoje, bei pridūrė, kad sekmadienį per neteisėtais laikomus separatistų rinkimus išrinkti lyderiai galėtų taip pat atsidurti sankcijų sąraše, skelbia „Reuters“.

Skaityti daugiau...

Konservatorių kandidatų į merus debatai: penki vyrai prašneko apie svajonių Vilnių

Konservatorių kandidatų į Vilniaus merus debatai.15min.lt 2014-11-05

Trečiadienio vakarą penki Vilniaus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai į Vilniaus merus rungėsi viešuose partijos debatuose. Tarp kandidatų – Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Valdas Benkunskas ir buvęs premjero patarėjas Mykolas Majauskas.

 

Prisistatydami kandidatai pabrėžė, kad darbas Vilniaus savivaldybėje nebus labai lengvas, tačiau kiekvienas kartu vardijo savo privalumus.

 

A.Anušauskas sakė, kad niekada nevengia imtis sunkių darbų, V.Benkunskas pasakojo apie savo patirtį partijoje ir Vilniaus savivaldybėje.

 

„Didžiausias gyvenimo pasiekimas tas, kad 36 metus gyvenu su ta pačia žmona ir dar ją myliu“, – prisistatė K.Masiulis.

 

S.Šedbaras pažymėjo esąs vyriausias iš kandidatų, bet „tikrai dar ne senas“.

 

Svajonėse apie Vilnių – laisva Baltarusija

 

Partijos pirmininkas Andrius Kubilius pasinaudojo teise suformuluoti pirmą debatų klausimą ir pasiteiravo, kokį Vilnių kandidatai svajoja matyti po 20 metų.

 

A.Anušauskas tvirtino, kad jo svajonė, kad Vilnius būtų ne tik modernus, bet ir turėtų susisiekimą su laisva Baltarusija ir greitą bei patogų ryšį su visa Europa. 

 

V.Benkunskas tvirtino, kad jo svajonė – Vilnius be dabartinių problemų. M.Majauskas į sostinę pažvelgė savo dukrų akimis ir pareiškė svajojantis, kad visi Vilniaus vaikai turėtų galimybę lankyti darželį, jame sveikai maitintis, turėti, kur numigti.

Skaityti daugiau...

JAV įkliuvo V. Putino draugas

delfi.lt 2014-11-06

JAV Niujorko valstijos prokuratūra kartu su JAV Teisingumo ministerija pradėjo tyrimą dėl rusų verslininko Gennadijaus Timčenkos, dažnai vadinamo Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu. G. Timčenka, kuriam Vakarai taiko sankcijas, įtariamas dalyvavimu korupciniuose sandoriuose Rusijoje, pasinaudojant JAV finansų sistema. Teigiama, kad šis tyrimas – tai spaudimo V. Putino aplinkos milijardieriams didinimo strategijos dalis.

Kaip rašo newsru.com, prokurorai ir Teisingumo ministerijos tarnautojai situaciją komentuoti atsisakė. Taip pat nekomentuoja situacijos ir pats G. Timčenka bei „Rosneft“ atstovai. Įmonė „Rosneft“ pardavinėjo naftą įmonei „Gunvor“, o dalis šios įmonės akcijų anksčiau priklausė G. Timčenkai. Šių metų kovo mėn. verslininkas šių akcijų atsikratė.
„Gunvor“ atstovai pranešė, kad negali komentuoti su G. Timčenka susijusios informacijos, nes jis nebėra šios įmonės akcininkas. Taip pat šios įmonės atstovai pranešė, kad neperka naftos iš „Rosneft“ jau daugiau nei dvejus metus. Rusijos prezidento V. Putino žiniasklaidos atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad nežino nieko apie kokį nors vykdomą tyrimą, ir pabrėžė, kad tarp G. Timčenkos ir V. Putino nėra jokių finansinių santykių.

Anksčiau JAV valdžios atstovai teigė, kad V. Putinas turi įmonės „Gunvor“ akcijų. Be to, teigiama, kad atliekant tyrimą ketinama išsiaiškinti, ar G. Timčenkos sudaryti sandoriai turi ką nors bendro su asmeniniais V. Putino turtais, tačiau D. Peskovas šia informaciją pavadino pramanais.

JAV įtarimą sukėlę sandoriai sudaryti prieš keletą metų – tai „Gunvor“ ir „Rosneft“ pasirašytos sutartys dėl naftos perpardavimo. Atliekant tyrimą ketinama išsiaiškinti žaliavos supirkimo kainas, kurias buvo nustačiusi „Gunvor“. Ši įmonė naftą perpardavinėjo tretiesiems asmenims, dalis kurių buvo užsienyje.

Skaityti daugiau...

Vidaus reikalų ministru paskirtas S. Skvernelis

Saulius Skvernelisdelfi.lt 2014-11-06

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į ministro pirmininko teikimą, skiria Saulių Skvernelį vidaus reikalų ministru - pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Policijos generalinis komisaras S. Skvernelis yra vertinamas kaip pareigūnas, sukaupęs didelę patirtį vidaus reikalų sistemoje ir pelnęs žmonių pasitikėjimą“, - rašoma D. Grybauskaitės spaudos tarnybos pranešime.

S. Skvernelis, 1994 m. baigęs Vilniaus technikos universitetą, dirbo Lietuvos policijos akademijoje. Karjerą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1998 m., paskirtas Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaru inspektoriumi.

Vėliau dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaru inspektoriumi.

Nuo 2001 m. spalio S. Skvernelis vadovavo Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinei, nuo 2003 m. gegužės - Lietuvos policijos eskortavimo rinktinei.

 

2005 m. S. Skvernelis buvo paskirtas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku, 2008 m. - policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o nuo 2011 m. kovo 7 d. - policijos generaliniu komisaru.

Per tarnybos laikotarpį S. Skvernelis buvo ne kartą skatintas padėkomis ir apdovanotas pasižymėjimo ženklais.

S. Skvernelis pradės eiti vidaus reikalų ministro pareigas po to, kai prisieks Seime.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė Vokietijoje atsiims apdovanojimą

delfi.lt 2014-11-04

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį vyks į Vokietiją, kur susitiks su šios šalies Prezidentu Joachimu Gaucku ir atsiims Viktorijos apdovanojimą.

Šį apdovanojimą teikia 1929 m. įsteigta Vokietijos žurnalistų ir leidėjų asociacija. D. Grybauskaitė apdovanojimą visų trijų Baltijos šalių vardu atsiims iš Vokietijos parlamento vadovo Norberto Lammerto.

„Auksinės Viktorijos apdovanojimas yra teikiamas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Apdovanojimas pabrėžia Baltijos šalių europietiškumo puoselėjimą ir šių šalių siekį gauti laisvę. Taip pat pabrėžiami tie žingsniai, kuriuos Baltijos valstybės žengė ekonominės krizės įveikimui, bei Baltijos šalių pasiekimai įgyvendinant tas europietiškas reformas, kurias Lietuva darė pastaruosius 20 metų“, – teigė Prezidentės patarėjas ekonominiais ir socialiniais klausimais Giedrius Kadziauskas.

Anot G. Kadziausko, Prezidentė pabrėžia, kad šis apdovanojimas yra kiekvieno Lietuvos piliečio nuopelnas.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį į Berlyną vyks kartu su Latvijos ir Estijos vadovais, o Vokietijos sostinėje su šios šalies Prezidentu J. Gauku aptars saugumo situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus, informacinio bei energetinio saugumo klausimus.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Baltieji rūmai pasmerkė neteisėtus rinkimus Rytų Ukrainoje
  2. Politologas Vytis Jurkonis: Lietuva negali prarasti budrumo dėl Baltarusijos
  3. Paaiškino, ko iš Europos nori V. Putinas
  4. Įtakingas JAV kongreso narys: Rusijai teks susimokėti už V. Putino žingsnius