• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Ūkio banke įstrigusių milijonų iš Rusijos paslaptis

www.alfa.lt  Tomas Dapkus, Rimantas Varnauskas 2013-02-22
Sugriuvus Vladimiro Romanovo Ūkio bankui aiškėja vis daugiau neskaidrių šio banko schemų, kurios veikė Lietuvos teisėsaugai paslaugiai užmerkiant akis. Tačiau kai kurios jų greičiausiai galėjo veikti tik bendrininkaujant su pačiomis teisėsaugos institucijomis ir jų korumpuotais vadovais.

Rusiški milijonai Ūkio banke

Dešimtys milijonų Jungtinių Valstijų dolerių ne vienerius metus gulėjo areštuoti būtent Ūkio banke. Ne kartą skelbta, kad jų tikrieji šeimininkai yra neva nežinomi ir paslaptingi asmenys. Galbūt tai Maskvos mafija, gal net pats Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius. Tačiau iš tiesų istorija gali būti daug banalesnė.

Skaityti daugiau...

A.Kubilius Londone siūlo kurti dar vieną vyriausybę

www.delfi.lt  Ugnė Karaliūnaitė  2013-02-21
Andrius Kubilius

Andrius Kubilius

V. Kopūsto nuotr.

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos ambasadojeLondone organizuotame susitikime su vietos lietuviais konservatorių lyderis Andrius Kubiliusragino Didžiojoje Britanijoje gyvenančius lietuvius grįžti į tėvynę ne tik fiziškai, bet prisidėti prie Lietuvos valdymo dar ir būnant emigracijoje.

Susitikime su vietos lietuviais į opozicijoje esantis politikas teigė, kad atsitraukimas iš premjero pareigų jam padėjo Lietuvos situaciją matyti iš šono ir ją įvertinti kitu kampu.

Pasitelkdamas „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio pastebėjimais, A. Kubilius bandė renginio svečius įtikinti, kad Lietuva yra itin tinkama šalis užsienio investicijoms, nes jai pavyko sėkmingiau nei Latvijai ar Estijai išplaukti iš audringos krizės.

„Būtų galima vardyti daug pozityvių dalykų, negatyvius pamirštant, ir galima parodyti (užsienio investuotojams - DELFI), kaip Lietuva gerai susitvarkė su krize“, - Londone kalbėjo konservatorių lyderis.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: M.Gorbačiovas nedavė įsakymo sausio 13-osios naktį, o davė asmeninį leidimą

Vytautas Landsbergis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose
V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“
Iliustracija  / Vytautas Landsbergis
Aukščiausiosios Tarybos rūmuose

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas lapkritį Maskvoje pristatė savo naujausią knygą – autobiografiją „Vienui vienas“, kuri „Knygų mugės“ metu bus pristatyta ir Lietuvos skaitytojams.

Šis kontraversiškai vertinamas politikas Lietuvoje didžiosios dalies visuomenės priešiškumą pelnė dėl Sausio 13-osios įvykių. Savo naujojoje knygoje M.Gorbačiovas ir vėl neigia prisidėjęs prie kruvinosios 1991 metų nakties,  pasak jo: „tragišku kraujo praliejimu, kuris jau pats savaime nepaprastai skausmingas, buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų“.

„Lietuvos žinios“, norėdamos įvertinti M.Gorbačiovo pasisakymus, kalbino buvusį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką prof. Vytautą Landsbergį.

– Kaip vertinate M. Gorbačiovo valdymo metu įvykdytas reformas?

 

– Dalinės reformos buvo projektuojamos, kai kurie pradiniai ir principiniai dalykai paskelbti ir pradėjo veikti (vadinamasis „viešumas“, t.y. politiniai debatai, leisti atstovų rinkimai), tačiau ir stabdomos. Pavyzdžiui, G.Javlinskio „500 dienų planui“ M.Gorbačiovas pritarė, o kitą dieną, po nežinomo turinio nakties, jau atmetė. Esminiai pokyčiai vyko ir įvyko ne pagal M.Gorbačiovo grupės planą, tad apie jo asmeninį „valdymą“ ir tuo metu „įvykdytas“ reformas reiktų svarstyti realiau.

Skaityti daugiau...

Stundys: egzamino palengvinimas tampa Butkevičiaus ir Pavalkio atsakomybės klausimu

„Į Lietuvos politinį gyvenimą sugrįžta sovietmečio tradicija – sprendimus priima ne specialistai, o mistinė politinė taryba, turbūt tai, kas vadintina politbiuru. „Sveikintina“ atžanga“, – taip sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, reaguodamas į švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio trečiadienį pasirašytą įsakymą, kuriuo įteisintos naujos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

„Dar kyla klausimas, kodėl ministro įsakyme nėra nuorodos, kad šie pakeitimai daromi vienerių metų laikotarpiui, nors ministras savo pasisakymuose tai akcentavo. Išeitų – pakeitimai daromi neribotam laikui?“ – retoriškai klausia Seimo narys.

Pasak parlamentaro, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą keisti pareikalavo taip pat šis politinis darinys. Palengvinimai įteisina du skirtingus egzaminus: vienas visiems, kitas – abiturientams, baigiantiems Lietuvos mokyklas tautinių mažumų dėstomąja kalba.

Skaityti daugiau...

D.Kreivys, J.Šireika. Lietuva atominiame Rusijos voratinklyje

www.dlefi.lt  Justas Šireika, Ronaldo Reagano namų vykdantysis direktorius; Dainius Kreivys, Seimo narys  2013-02-20  


Dainius Kreivys

Dainius Kreivys

Š. Mažeikos nuotr.

„Statykite atomines elektrines iki kol jums iš nosies pradės bėgti kraujas“, – atidarydamas dar vieną branduolinį reaktorių Rusijos energetikams tarėVladimiras Putinas.

Dėsningai dėl geopolitinių aplinkybių kylantys pasirinkimai tarp Vakarų ir Rytų yra Lietuvos valstybės istorinės raidos bruožas. Vakarų-Rytų takoskyra ypač išryškėja sprendžiant mūsų šalies energetinio saugumo klausimus. Kaip ne kartą įvyko tūkstantmetėje valstybingumo istorijoje, Lietuva vėl priėjo šio pasirinkimo kryžkelę. Svarstydami, kuria linkme turėtų vystytis mūsų valstybės energetikos sektorius, šiandien iš tiesų sprendžiame, ar ateinančios kartos ir mes patys toliau būsime šeimininkai savo pačių žemėje. Deja, laikas atsakyti į klausimą, kas esame – nepriklausoma valstybė ar žaisliukas Kremliaus strategų rankose – beveik baigėsi.

Skaityti daugiau...

Lituanistai: lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti politinės tarybos susi

Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, yra susirūpinusi lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose ir atkreipia Jūsų dėmesį, kad Vyriausybės Politinės tarybos priimtas sprendimas dėl egzaminų tvarkos šią būklę reikšmingai pablogina.

Manome, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Tai prieštarauja ligi šiol galiojančiai teisinei egzaminų turinio ir tvarkos nustatymo praktikai ir demokratinės švietimo politikos principams - politikai, kurie nėra susipažinę nei su vidurinio ugdymo programa, nei su lietuvių kalbos ir literatūros bandomojo egzamino rezultatais, nusprendžia, kokį egzaminą po trijų mėnesių turi laikyti Lietuvos abiturientai.

Skaityti daugiau...

G.Paviržis. Ar rinkėjai tikrai vis labiau pasitiki LLRA?

www.delfi.lt Gediminas Paviržis, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys 2013-02-19
Gediminas Paviržis

Gediminas Paviržis

A. Žygavičiaus nuotr.

Demokratinėse valstybėse žmonės atvirai ir viešai išsako tai, kas jiems skauda, kas taisytina, siūlo receptus kaip tai daryti. Visuose pasisakymuose, straipsniuose turi skambėti pagarba oponentui, tačiau jokiu būdu nepritarimu tam, kas dangstoma melu, išsigalvojimais, siekiant pagrįsti savo „tiesas“.

Nepažįstu p. V.Kravčionok, tačiau priėmusi Seime priesaiką dorai tarnauti Lietuvai, turėtų elgtis kaip tikras tautos atstovas. Sakyti tai, kas tiesa, o ne tai, ko reikia partijai, kurią ji atstovauja.

Jau kuris laikas stengiausi būti šone nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklos vertinimų, kuriuos kai kas gretino net su santykių bloginimu tarp kaimyninių valstybių. Tačiau kai prabyla melas, kai išgirsti šantažo pliūpsnius, negali būti abejingas.

Skaityti daugiau...

Susitaikymas su Lenkija ministro L.Linkevičiaus kailio sąskaita

baciulis_Audrius
Audrius Bačiulis

www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-02-20

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitas Varšuvoje iš tiesų pralaužė ledus, kelerius metus kausčiusius Lietuvos ir Lenkijos santykius, bet buvo toks neparengtas, kad gali tapti neišnaudota galimybe.

Tai galėjo būti nuostabus ėjimas, vertas įrašo aukso raidėmis Lietuvos diplomatijos istorijoje. Lino Linkevičiaus žodžiai, ištarti netgi ne oficialiame susitikime, o duodant interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“, vienu ypu ištirpdė ledus, bemaž penkerius metus kausčiusius Vilniaus ir Varšuvos santykius: „Tai didžiulė gėda. Lechas Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo nariu, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti.“ Tai tiesos žodžiai, o tiesa – pats geriausias vaistas nuo visų nepasitikėjimų tiek tarp žmonių, tiek tarp valstybių.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Anušauskas: VSD prašoma atsakyti, kas platina klaidinančią informaciją dėl skalūno dujų
  2. Tomas Šernas: Kodėl Lietuvos evangelikai reformatai nebijo lenkų?
  3. Vilniaus pokeris žymėtomis kortomis
  4. Dvigalvis slibinas: o kas bus naujosios partijos kandidatas į prezidentus?

Puslapis 960 iš 984

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 955
  • 956
  • 957
  • 958
  • 959
  • 960
  • 961
  • 962
  • 963
  • 964
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis