Solidarumas ir kišenė

Kalba EP nario Vytauto Landsbergio ir ES Ukrainos Verslo Tarybos surengtoje konferencijoje „Ukrainos svarba“,
Briuselis, viešbutis “Renaissance”, 2014-03-18

Ponai ir Ponios,

Grįžome 75 metus atgal. Ir vėl skamba Europos klausimas: kas būtų pasiryžęs mirti dėl Gdansko?

Paklauskime to paties dėl Ukrainos, ir tikriausiai niekas neatsistos ir nepasakys: aš.

Tada kitas galėtų paklausti: o kur jūsų šūkiai apie vertybių Sąjungą, apie visų europiečių, siekiančių demokratijos, solidarumą? Ko gera, atsakymas ateitų, kokio tikisi agresorius: baikit erzinti šeimininką, ten buvo tik žodžiai, žodžiai, žodžiai... „Solidarumas su mano kišene, ypač prieš rinkimus, daug svarbiau už aną pasenusią retoriką!“

Ačiū Dievui, to neatsitiko, bet galimybė išlieka.

Pastaruoju faktinio ir tęsiamo Rusijos antpuolio prieš Ukrainą atveju pirmas demokratijų solidarumo žingsnis būtų aiškus žodynas. Būdama iš įpročio teroristinė valstybė, Rusija arba „Kremlius“ atitinkamai ir pasielgė, stabdydama Ukrainoje tokias perspektyvas, kaip sutartys su ES, tikros reformos ir šalies kaip europinės demokratijos atkūrimas. Rusija pasirodė esanti „sukčių valstybė“, panašiai kaip Šiaurės Korėja, Iranas ir kitos.

Klaida buvo Rusijos karinį įsiveržimą ir dalies Ukrainos okupaciją vadinti dviejų pusių „konfliktu“ arba dar įmantriau „įtampų augimu“. Kai Hitleris užpuolė Lenkiją, jo veiksmai sukėlė ne abipusės įtampos didėjimą. Buvo užverstas visas Europos istorijos puslapis. Tas pat vyksta dabar – šiuolaikinės istorijos dalymas į laikotarpius iki Rusijos ekspansinio karo Europoje ir po jo.

Esmingiau pasakius: laikotarpis, kai egzistavo tarptautinė tvarka ir sambūvis net su nedemokratijomis, sukurti pagal priimtas taisykles bei sienas, vadovaujantis vadinamąja tarptautine teise, tai po to, kai viskas atmesta, grįžome prie viduramžiškos „kumščio teisės“. Žinoma, imperatorius gali pasakyti: mano valdymas yra demokratija, o mano kumštis – tarptautinė teisė, bet aš tikiuosi, ponai ir ponios, kad tai nesvarbu. Svarbu Ukraina, kaip patys matote.

Su visu Europos palankumu užpultai tautai, Ukraina svarbi ne tik savaime ir ne tik sau pačiai.  Europinis Ukrainos pasirinkimas ir atsisakymas putinistinio plėšikavimo bei korupcijos tapo tikru iššūkiu abiem didelėms kaimynėms, ypač dėl susierzinusio imperatoriaus ir jo komandos elgesio.

Dabartinė neototalitarinė Rusija tęsia įvairių lygmenų, beveik visuotinį, ekspansionistinį karą. Priemonių spektras apima ne tik karinį, bet ir komunikacinį, informacinį bei ekonominį lygmenis. Abu pastarieji nukreipti ne vien prieš Ukrainą. Vykdoma iš anksto suplanuota (dez)informacijos agresija, kuri sparčiai eskaluojama prieš Lenkiją ir Lietuvą. Ekonominis šantažas naudojamas prieš visą Europos demokratinę bendruomenę, kad ši nesugebėtų veiksmingai bausti agresoriaus. O viščiukų sankcijos drakonui, kaip jas derėtų vertinti, nesustabdys to padaro su jo suverenia morale.

Viena kombinuoto antpuolio priežasčių yra tai, kad vis labiau save izoliuojanti Rusija bando izoliuoti Ukrainą, jei pavyks, pirmiausia susilpnindama, o paskui ir visai nužudydama Europos solidarumo jausmą. Jei tai pavyks, seks tolesni taikiniai.

Jei dar yra tarptautinės teisės liekanų, tai Ukrainos teisėtos sienos išliks kur buvę, tik force majeure užgrobta teritorija numatomoje ateityje išsprūs iš Kijevo rankų. Panašiai, kaip Rusijos dar neinkorporuotoje Pietų Osetijoje. Ką Kremlius bedarytų su Krymu – trinktelėtų užkariavimo pareiškimą  Rusijai, Baltarusijai ar Kinijai, - teisine prasme nesvarbu, nes tai už teisėtumo ribų.

Svarbi vidinė Kremliaus dezinformacinės politikos priežastis yra agresyviai eskaluoti nacionalistinį fašistinio tipo mentalitetą Rusijos visuomenėje, pumpuojant – valstybės valdomos ir sutotalintos žiniasklaidos pagalba – antiukrainietiškas ir antieuropines nuotaikas, kol bus pasiektas vienišumo ir baimės sprogstamasis lygmuo: aplink mus vieni priešai! Tai Rusijos tradicija per šimtmečius, ypač Stalino valdymo laikotarpiu: „apgulta tvirtovė“.

Skaityti daugiau...

J. Tvaskienė: Litwa Srodkowa. Kam to reikia?

lzinios.lt 2014-03-26

Ru­si­jos ra­di­ka­las, bet kar­tu ir Dū­mos de­pu­ta­tas Vla­di­mi­ras Ži­ri­novs­kis Mask­vos var­du jau pa­siū­lė Len­ki­jai pa­si­da­ly­ti Ukrai­ną. Ran­kas anek­suo­to­jams at­ri­šo gru­pės Kry­mo, so­vie­tų ir jų tei­sių pe­rė­mė­jos Ru­si­jos va­lia įgi­ju­sio au­to­no­mi­jos sta­tu­są, ru­sa­kal­bių pra­šy­mai di­džia­jai tė­vy­nei gin­ti jų tei­ses.

No­rin­čių­jų, kad juos ap­gin­tų, vi­si pui­kiai ži­no­me, yra ir Lie­tu­vo­je. Ypač Vil­niaus bei Šal­či­nin­kų ra­jo­nuo­se. Taip pat pui­kiai ži­no­me, kad pa­gal­bos jie pra­šo Var­šu­vo­je, bet su­teik­ti ją pa­si­ren­gę bi­čiu­liai iš Mask­vos. To­kių ban­dy­mų bū­ta ne taip ir se­niai.

Kas pa­mir­šo ar­ba blo­gai mo­kė­si is­to­ri­ją: vos prieš 25 me­tus (be­veik prieš 25, nes tai vy­ko rug­sė­jį, tiks­liau - 1989 me­tų rug­sė­jo 15 die­ną), įsi­siū­buo­jant Są­jū­džiui, įsit­vir­ti­nant lais­vės ir Ne­prik­lau­so­my­bės vil­čiai, Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų liau­dies de­pu­ta­tų ta­ry­bos, siek­da­mos su­truk­dy­ti Lie­tu­vai at­sis­kir­ti nuo So­vie­tų Są­jun­gos, pa­skel­bė apie len­kų au­to­no­mi­jos su­kū­ri­mą. 1990 me­tų spa­lį Vil­niaus, Šal­či­nin­kų, taip pat Tra­kų, Šven­čio­nių, Šir­vin­tų ra­jo­nų kai ku­rių apy­lin­kių at­sto­vai su­va­žia­vi­me Ei­šiš­kė­se pa­skel­bė įku­rian­tys Len­kų na­cio­na­li­nį te­ri­to­ri­nį kraš­tą so­vie­tų Lie­tu­vos su­dė­ty­je. Vals­ty­bę vals­ty­bė­je - Lit­wa Srod­ko­wa.

Karš­tas šios ini­cia­ty­vos rė­mė­jas bu­vo tuo­me­ti­nis So­vie­tų Są­jun­gos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas. Pert­var­kos šauk­lys sa­vo tarp­tau­ti­nei par­tne­rei Mar­ga­ret That­cher vie­šai pa­si­džiau­gė: gir­di, ne vi­si no­ri tos ne­prik­lau­so­my­bės, maiš­tin­ga­jai Lie­tu­vai dėl to gre­sia ne­tek­ti tiek au­to­no­mi­ją skel­bian­čio Vil­niaus kraš­to, tiek Klai­pė­dos kraš­to, ku­ria­me gy­ve­nan­tys drau­gai par­eiš­kė no­rą pri­si­jung­ti prie Le­ning­ra­do sri­ties.

Ofi­cia­lio­ji Len­ki­ja? Vie­šai au­to­no­mi­nin­kų Var­šu­va ne­pa­rė­mė, net pa­smer­kė. Ta­čiau pra­ėjus vos mė­ne­siui po au­to­no­mi­nin­kų dek­la­ra­ci­jos, Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė, kad Lie­tu­va, no­rė­da­ma pa­lai­ky­mo ir ge­rų san­ty­kių, tu­rė­tų „grei­tai su­re­gu­liuo­ti“ len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos po­rei­kius: su­teik­ti len­kų kal­bai ofi­cia­lų sta­tu­są len­kų kom­pak­tiš­kai gy­ve­na­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, vie­šų­jų ins­ti­tu­ci­jų, gat­vių pa­va­di­ni­mus, vie­to­var­džius ten ra­šy­ti dviem kal­bo­mis, už­ti­krin­ti len­kams ga­li­my­bę sa­vo pa­var­des ra­šy­ti ori­gi­na­lo kal­ba ir taip to­liau.

Tą­kart au­to­no­mi­jos dek­la­ra­ci­jos bu­vo pa­lai­do­tos, o per­vers­mo or­ga­ni­za­to­riai kas iš­si­laks­tė, kas pri­ti­lo. Li­ko tik rei­ka­la­vi­mai, ne­si­kei­čian­tys, ne­kei­čia­mi, reiš­kian­tys iš es­mės vie­na: mes gy­ven­ti čia no­ri­me taip, kaip mes no­ri­me. Ar­ba, kaip 2011-ai­siais par­eiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ener­gi­jos ge­ne­ra­to­rius Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis: „Kur in­teg­ruo­tis? Kur mes tu­ri­me in­teg­ruo­tis? Mes čia gy­ve­na­me vi­sa­da. Tai jūs tu­ri­te ši­ta­me kraš­te in­teg­ruo­tis, nes jūs čia at­va­žia­vo­te. Jū­sų pro­tė­viai tu­ri čia in­teg­ruo­tis. O mes ne­tu­ri­me in­teg­ruo­tis. Čia mū­sų že­mė.“

Skaityti daugiau...

Kaip Kremlius dalina Europą: ar Baltijos šalys lieka už raudonos linijos

delfi.lt 2014-03-26

Krymo okupacija bei aneksija buvo įvykdyta remiantis aiškia geopolitine logika, kuri gali būti vadinama Masados geopolitika.