• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Irena Andrukaitienė: Lietuvių tauta bus gyva, kol kalbėsime lietuviškai

www.bernardinai.lt 2013-03-11

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės, Anykščių Antano Vienuolio mokyklos direktorės kalba, pasakyta iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime 2013-03-11

Tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtaisiais metais, aš, kaip ir čia esantys Kovo 11-osios signatarai, Laisvės gynėjai kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, žinojau atsakymus į daugybę klausimų. Kodėl mes esame Lietuva? Kodėl mes norime būti laisvi? Kodėl galime atiduoti viską, kad būtume tokie?

Skaityti daugiau...

Kazlavickas: Lukiškių aikštei siūloma suteikti Laisvės aikštės pavadinimą

www.alfa.lt 2013-03-08

Vilniaus miesto taryba raginama pradėti svarstyti klausimą dėl Lukiškių aikštės pervadinimo Laisvės aikšte. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Liutauro Kazlavicko, aikštės pervadinimas Laisvės vardu yra istoriškai ją įprasminantis ir politiškai inspiruojantis pagaliau baigti ties planavimu vis užstringančius aikštės tvarkymo darbus.

„Nuo pat 1999 metų kalbama, kad Lukiškių aikštę būtų logiška paversti pagrindine reprezentacine Lietuvos aikšte, pamažu joje pradedant formuoti visuomenines tradicijas. Aikštės pavadinimo pakeitimas galėtų tapti simboliniu atspirties tašku pagaliau realizuojant šiuos planus. Tiesioginė Lukiškių aikštės pavadinimo sąsaja su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija yra akivaizdi, todėl aikštės pervadinimas į Laisvės aikštę būtų simboliškai prasmingas“, – teigė Seimo TS-LKD frakcijos narys Liutauras Kazlavickas.

 

Jo teigimu, tai, kad kovo 8 d. turėjęs pasibaigti Kultūros ministerijos konkursas, skirtas Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimui Lukiškių aikštėje, yra dar kartą pratęstas – jau tampa liūdna tradicija.

Skaityti daugiau...

Teismas nagrinės ministro įsakymą dėl lietuvių kalbos egzamino

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį nusprendė opozicijos politikų prašymu ištirti, ar teisėtas švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų moksleiviams, tačiau jo galiojimo nesustabdė.

Teismas taip pat pasiūlė moksleivių, studentų, aukštųjų mokyklų, mokytojų, tautinių mažumų organizacijoms ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai iki balandžio 2 dienos pateikti savo nuomonę, rašoma teismo pranešime spaudai.

Skaityti daugiau...

D.Grybauskaitė: jūs sakote nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu

www.delfi.lt  Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, DELFI vyr.redaktorė  2013-03-17
Dalia Grybauskaitė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Š. Mažeikos nuotr.

„Sunkmečio metu elgėmės atsakingai, greitai susitvarkėme ir tai padarėme patys. Tad tikrai verta savimi pasididžiuoti, pasidžiaugti ir labiau pasitikėti. Mums trukdo pernelyg aštri savikritika ir pasitikėjimo stoka. Puiki šalis, graži gamta, darbštūs žmonės – taip mus mato užsieniečiai. Atrodome daug geriau, nei patys apie save galvojame“, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitėspecialiame interviu DELFI.

Pokalbyje su prezidente palietėme įvairias temas – nuo politinių kartų atsinaujinimo, oligarchų vaidmens valstybėje, santykių su premjeru iki homoseksualų partnerysčių įteisinimo ir patriotinių eitynių.

Seni veidai užsisėdėjo partijų viršūnėse, o jaunimas neįleidžiamas į didžiąją politiką

- Lietuvos valstybė švęs 23 metus. Kokie didžiausi mūsų pasiekimai per šiuos metus? Kas, Jūsų manymu, trukdo valstybei judėti į priekį dar greičiau? Ko trūksta?

Skaityti daugiau...

Darbo grupės darbo vaisiai (Pirminės pastabos dėl baigiamųjų projektų)

Landsb_Tomo_Luksio
Prof. Vytautas Landsbergis

www.lzinios.lt  Vytautas Landsbergis 2013-03-02

Krovėsi ir skleidėsi žiedeliai, o dabar jau sirpsta uogelės. "Sirp ja vasar", - pasakytų broliai estai. Kažin, ar Estijoje rusiškų Estijos mokyklų abiturientams, norintiems gauti lygiavertį atestatą, nereikia laikyti valstybinės kalbos egzamino? Manau, ten dar tebėra Estijos valstybė, ir jokia jų vyriausybės sudaryta grupė nesiryžtų siūlyti tokių dalykų.

Tikriausiai ir Latvijoje ne. Ten tautos referendumas atmetė siūlymus degraduoti latvių kalbą. Gal čia vertas dėmesio pavyzdys, gal pradėkim rinkti parašus lietuvių kalbos ir švietimo apsaugos referendumui surengti. Iniciatyvos galėtų imtis Lietuvos Sąjūdis.

Skaityti daugiau...

Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premija

Vasario 16-osios  Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premija,
skiriama kalbininkui, „Vilnijos“ draugijos pirmininkui habil. dr. Kazimierui Garšvai


Maloniai kviečiame dalyvauti Šv. Mikalojaus bažnyčioje, Vilniuje, 2013 m. kovo 10 d. 10 val. aukojamose šv. Mišiose už 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą Donatą Malinauską.
Po šv. Mišių bus įteikta Donato Malinausko vardo premija.

Skaityti daugiau...

Arkivysk. S. Tamkevičius. Bažnyčia nepritaria siūlymui įvesti privalomas tikybos pamokas

arkivyskupas  Sigitas Tamkevičius
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

www.bernardinai.lt Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius  2013-03-05

Pastaruoju metu žiniasklaidos priemonės mini, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija Seime siūlo mokyklose įvesti privalomas tikybos pamokas.

Toks politikų žingsnis sukelia visiškai nereikalingą įtampą ir pasipiktinimo bangą visuomenėje, neva Bažnyčia siekia prievartinės akcijos.

 

Norėdami išsklaidyti šias abejones, reiškiame nepritarimą ir neigiamą nuomonę tokiems siūlymams. Šie politikų raginimai nėra ir nebuvo derinami su Katalikų Bažnyčios vadovybe. Suprantame, kad privalomos tikybos pamokos turėtų būti tik katalikiškose mokymo įstaigose, bet ne valstybinėse mokymo įstaigose.

Skaityti daugiau...

2012 metus Lietuva nugyveno pagal kišenę

baciulis_Audrius
Audrius Bačiulis

www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-03-06

Praėjusius metus Lietuva pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo gyveno savo sąskaita – šalies prekybos su užsieniu balansas buvo teigiamas, tai reiškia, kad daugiau pagaminome ir pardavėme, nei nusipirkome.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmą kartą atkurtos valstybės istorijoje subalansuotą užsienio prekybą prilygino ekonominės nepriklausomybės atkūrimui. Tai visai neperdėtas vertinimas. Jeigu valstybė, ypač tokia nedidelė, mažą vidaus rinką turinti šalis, kaip Lietuva, nuolat perka prekių ir paslaugų už didesnę sumą, nei uždirba parduodama, vadinasi, ji gyvena ne savo sąskaita, bet skolon. O skolas anksčiau ar vėliau tenka atiduoti, nes vėlgi nesame branduolinė valstybė, kaip Rusija, galinti į savo skolas žiūrėti pagal tą rusišką patarlę: jei kam buvau skolingas, visiems atleidžiu. Bet netgi iš Rusijos galima išsireikalauti skolas, kaip tą įrodė britai ir prancūzai, septynis dešimtmečius saugoję dar imperinės Rusijos paskolos obligacijas, kurias bolševikai buvo paskelbę nebegaliojančiomis. Valdžios pasikeitė, ir bolševikų anūkai sumokėjo viską, dargi su palūkanomis.

Skaityti daugiau...

Puslapis 955 iš 984

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 950
  • 951
  • 952
  • 953
  • 954
  • 955
  • 956
  • 957
  • 958
  • 959
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis