Lietuva, Lenkija ir Ukraina kuria bendrą karinę brigadą

Lietuvos kariai15min.lt 2014-09-19

Lietuva, Lenkija ir Ukraina galutinai sutarė steigti bendrą karinę brigadą. Po ne vienerius metus trukusių derybų sutartis bus pasirašyta penktadienį Varšuvoje.

Lietuvos vardu sutartį pasirašys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis sakė, kad šia sutartimi Lietuva remia „demokratinės ir laisvos Europos valstybės vystymosi kelią pasirinkusią Ukrainą“. Pasak ministro, šis trišalis projektas padės Ukrainai plėtoti efektyvias karines pajėgas.

Iškilminga bendros brigados steigimo susitarimo pasirašymo ceremonija vyks Lenkijos prezidento rūmuose dalyvaujant Lenkijos prezidentui Bronislawui Komorowskiui.

Brigados LITPOLUKRBRIG štabas įsikurs Lenkijoje, Liubline. Lietuva į štabą planuoja deleguoti iki penkių nuolatinių karių ir skirti papildomai karių brigados mokymų ir pratybų metu.

Brigados batalionai bus dislokuoti juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį –  į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje.

Skaityti daugiau...

Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nebepriklauso?

Vladimiras Putinas ir Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas delfi.lt 2014-09-19

Užgrobdama Krymą ir kėsindamasi į kitas Rytų Ukrainos teritorijas, Rusija pamina tarptautinius susitarimus dėl valstybių sienų vientisumo, o tai teikia pagrindo jai priminti, kad 1945-aisiais Potsdamo konferencijos metu Karaliaučiaus sritis jai buvo patikėta administruoti 50-čiai metų, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas.

„50-ties metų terminas jau senokai yra išsekęs, tad prielaidos kelti klausimą tikrai yra. Tačiau ar verta tai daryti?“ – klausia RESC analitikas.

Anot L. Kasčiūno, Potsdamo konferencijos nutarimą dėl Kaliningrado statuso galėtų peržiūrėti konferencijos dalyviai – Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Teisinio ir politinio pagrindo tam užtektų, tačiau neužtektų politinės valios, mano LRT.lt pašnekovas. „Abejoju, kad šiuo klausimu yra svarstomi galimi scenarijai: greičiau tiesiog tai yra jau pamirštas reikalas, kaip pamirštas ir Budapešto memorandumas“, – kalba L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas pagrindo kelti klausimą dėl Potsdamo sutarties ir Karaliaučiaus statuso nemato.

„Politinio pagrindo nėra: šio klausimo rimtai niekas nekelia, jokia šalis nepretenduoja į tą skirtį, kaip į jai priklausančią. Viduje taip pat nėra jokių separatizmo ženklų, ir Rusija, matyt, neleistų jų rodyti. Bet kokie klausimai apie tai, ar nereikėtų grįžti prie Potsdamo nutarimo, tebūtų politinės provokacijos“, – teigia T. Janeliūnas.

Skaityti daugiau...

Gabrielius Landsbergis: jei A.Sacharovas būtų gyvas, jis būtų jau persekiojamas Putino režimo

Gabrielius Landsbergis15min.lt 2014-09-18

Strasbūre vykstančiame plenariniame Europos Parlamento posėdyje Lietuvos atstovas Gabrielius Landsbergis, svarstant ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje, paragino ES vadovybę parodyti paramą ir solidarumą su Rusijos okupuotame Kryme persekiojamais totoriais.

„Totorių tauta, persekiota, tremta ir patyrusi daug kančių Stalino valdymo metu vėl persekiojama šiandien. Rusijos okupuotame Kryme totorių bendruomenė vėl pradėta diskriminuoti etniniu religiniu pagrindu, jų vadovas Rusijos neįleidžiamas į šalį, Stalino laikų stiliumi pradėtos kratos ir keliamos bylos vien už religinės literatūros laikymą namuose. ES turi parodyti tvirtą paramą ir solidarumą su Krymo totoriais, kurių pagrindinės teisės ir laisvės yra grubiai pažeidžiamos Rusijos pusės“, – posėdyje teigė G.Landsbergis.

Pasak G.Landbsergio, šiandien diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimai ir pačioje Rusijoje pasiekė naujas baisias aukštumas net lyginant su Sovietų Sąjungos laikais.

„Dabar jau ir Rusijos kareivių, pasiųstų kariauti Ukrainoje, motinos ir jų asociacija Putino valdžios pradedamos persekioti ir vadinamos užsienio agentais, vien dėl to, kad paskelbia tiesą, kad jų vaikai žūsta Ukrainoje. Drįstu teigti, kad jei šiandien disidentas Andrėjus Sacharovas, kurio vardu ES yra įsteigusi žmogaus teisių gynėjų kasmetinį apdovanojimą, būtų gyvas, jis ir vėl būtų persekiojamas pono Putino ir jo režimo“, – pabrėžė G.Landsbergis.

Skaityti daugiau...

​Putino kritikas Piontkovskis: Vakarai dar gali išvengti siaubingo pasirinkimo

alfa.lt 2014-09-18

Ukrainos posūkis į Vakarus sukėlė mirtiną grėsmę Rusijos valdantiesiems, visų pirma – pačiam prezidentui Vladimirui Putinui, ketvirtadienį Vilniuje sakė vienas ryškiausių Kremliaus kritikų, matematikas ir politikos apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis. Jo teigimu, suprasti šiandieninės Rusijos užsienio politikos neįmanoma, neišsiaiškinus, kokiais sumetimais vadovaujasi ir ko siekia prezidentas Vladimiras Putinas. Tik tai esą atvestų Vakarų lyderius prie logiškos išvados, kad geriau čia ir dabar stabdyti V. Putiną Ukrainoje, o ne laukti, kol šis užpuls Latviją ar Estiją, grasindamas pasauliui branduoliniu ginklu.

A. Piontkovskis, kalbėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), nurodė, kad Rusija visiškai priklauso nuo V. Putino įgeidžių, kaip anksčiau SSRS priklausė nuo Josifo Stalino. „Gal vis dėlto yra raktas į Rusijos užsienio politiką. Ir šis raktas – Rusijos diktatoriaus asmeninis interesas. Sovietų Sąjungos užsienio politika 1939 metais buvo 100 proc. asmeninis draugo Stalino reikalas. Šiuolaikinės Rusijos užsienio politika yra 100 proc. asmeninis Putino reikalas”, - sakė Kremliaus kritikas.

Jis nurodė, kad šiuo metu V. Putinas turi „vieną esminį tikslą – išlikti valdžioje amžinai”. „Ypač – po to, kai jis pamatė, kas nutiko su Mubaraku, ir kas nutiko su Kadhafi, - pridūrė apžvalgininkas. - Jis pamatė, kad valdžios netektis iš tiesų yra pabaiga – neišskiriant, ko gero, ir gyvenimo. <...> Todėl užsienio politikoje jis daro viską, kad nustatytų ir užkirstų kelią bet kokiai jo asmeninei valdžiai kylančiai grėsmei.”

Trečias kelias į vergiją

Kodėl V. Putino valdoma Rusija taip agresyviai sureagavo į Ukrainos sprendimą pasukti suartėjimo su Vakarais keliu? Siekdamas tai paaiškinti, A. Piontkovskis priminė ypatingą Rusijos istoriją po Sovietų Sąjungos žlugimo ir pristatė „putinizmą”, kaip „trečiąjį kelią į vergiją”, greta žymaus ekonomisto Friedricho Hayeko išskirtų fašizmo ir komunizmo.

„Daugelis Rusijos ekspertų ir istorikų žino, jog tai, kas įvyko Rusijoje 1991-1992 metais, nebuvo demokratinė revoliucija, - sakė A. Piontkovskis. - Nacionalinės demokratinės revoliucijos įvyko jūsų šalyje, o taip pat Latvijoje bei Estijoje. Tai, kas įvyko Rusijoje, buvo didelis komunistų partijos ir KGB nomenklatūros projektas. Jie pavertė absoliučią politinę galią didžiule finansine galia, prieinama šiai nomenklatūrai. Sukurta nauja socialinė ir ekonominė konvencija negali būti vadinama nei kapitalizmu, nei socializmu.”

Skaityti daugiau...

Be pinigų keliaujantis vokietis pagerbs Baltijos šalių laisvę

lrytas.lt 2014-09-19

„Aš noriu įrodyti, kad žmonėmis galima pasitikėti“, – šypsodamasis sako vokietis Matthias Scharingeris, Europą išmaišęs be cento kišenėje. Dabar jam prieš akis nauji iššūkiai – vyras leidžiasi į kelionę Baltijos keliu norėdamas pagerbti žmonių kovą už laisvę.

Kai Matthias vieną saulėtą popietę atvyko į Vilnių, jis atrodė kupinas jėgų. Nesvarbu, kad savaitę keliavo autostopu, miegojo, kur papuola, ir valgė ne per daugiausia, – jo veide šypsena. Portalui lrytas.lt vyras papasakojo apie save ir savo kelionę.

Įkvėpė Baltijos kelias

37 m. Matthias gyvena Vokietijos pietuose, Pasau mieste, prie pat Austrijos sienos. Šiuo metu jis nedirba, tačiau tikina jau turįs planų ir begalę naujų idėjų. Vyras nori turėti savo įmonę, vaikams kuriančią edukacinius komiksus ir iliustracijas.

Tai dar viena priežastis, kodėl jis leidžiasi į naują kelionę, – tikisi pasisemti minčių ir sužinoti daugiau informacijos apie Baltijos kelią, nes apie tai bus jo pirmasis komiksas.

Pradžią jam jis jau sako turintis ir ima raustis didelėje kelioninėje kuprinėje, kol galiausiai iš po sluoksnių drabužių ištraukia sąsiuvinyje saugomą pluoštelį eskizų. Visi jie – Baltijos kelio tema.

Matthias, rodos, iš tiesų sužavėtas 1989 m. rugpjūčio 23 dienos įvykių, kai rankomis susikibę žmonės gyvąja grandine sujungė trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – ir taip išreiškė savo norą būti laisvi.

Gauna ir valgyti, ir gerti

„Apie Baltijos kelią beveik prieš metus perskaičiau interneto enciklopedijoje „Wikipedia”. Tada ir nusprendžiau, kad noriu leistis šiuo keliu ir taip pagerbti žmonių kovą už laisvę ir demokratiją, – pasakoja Matthias. – Iš pradžių buvau suplanavęs visą šį kelią nueiti pėsčiomis, tačiau supratau, kad man neužteks laiko, ir dabar visą jį įveiksiu autostopu.”

Skaityti daugiau...

Prezidentei kelia nerimą neaiškių investuotojų rengiami projektai Lietuvoje

alfa.lt 2014-09-17

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia įstatymų pataisas, kad investicijos į strateginius ūkio sektorius ir greta strateginių objektų esančią teritoriją būtų leidžiamos tik išsamiai įvertinus, ar potencialaus investuotojo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Valstybė nuosekliai ir kryptingai skatina investicijas, tą įrodo ir Lietuvos reitingai tarptautinėje erdvėje. Turime užtikrinti, kad į strategiškai svarbius ūkio sektorius investuotų tik skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai. Tai reiškia, kad neaiškios kilmės įmonės, galimai vykdančios šalies nacionaliniam saugumui priešišką veiklą, negali veikti strateginiuose ūkio sektoriuose ar šalia strateginę reikšmę turinčių objektų“, - sako Prezidentė.

Prezidentės teikiamuose įstatymų projektuose nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginiais ūkio sektoriais įvardinami energetika, transportas, komunikacijos, informacinės ir aukštosios technologijos, finansai. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią su nacionalinio saugumo interesais nesuderinamai veiklai ir su ja susijusioms neaiškios kilmės investicijoms Lietuvos teritorijoje.

Taip pat siūloma į strateginių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą įtraukti šiuo metu karinio aerodromo teritorijoje veikiantį Šiaulių oro uostą bei suteikti strateginės reikšmės objekto statusą visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems aerodromams.

Skaityti daugiau...

Vilniaus rajone autobusiukuose į lietuviškas mokyklas vietų nėra

alfa.lt 2014-09-17

Vilniaus rajono moksleiviams, lankantiems lietuviškas mokyklas, nėra vietos geltonuosiuose autobusuose. Daugelis jų važinėja priemiestiniais autobusais ir moka visą bilieto kainą, Vilniaus rajono ir miesto savivaldybės niekaip nesusitaria, kuri turėtų spręsti problemą, o neapsikentę tėvai išsikrausto.

Iš Vilniaus rajono į miestą važinėja daugiau nei 5 tūkst. moksleivių

„Iš Vilniaus rajono į miestą važinėja apie 5 tūkst. vaikų, o, pagal mūsų turimus duomenis, jų gali būti gal 7 tūkst. – jei neprašai kompensacijos pavėžėjimui, vaikas nebus suskaičiuotas. Vilniaus rajono savivaldybė suverčia kaltę Vilniaus miestui, jie – atgal“, – situaciją apibūdino Vilniaus rajono lietuvių bendruomenės pirmininkas Andrius Podvaiskis.

Savo vaiką jis leidžia į vieną Vilniaus rajono mokyklų ir sako, kad čia gyvenantys lietuviai atsiduria užburtame rate: ugdymo įstaigų valstybine kalba trūksta, kai kurie tėvai fiktyviai deklaruoja gyvenamąją vietą mieste ir patys bando ieškoti būdų vaikus nugabenti į jame esančias mokyklas. „Kas vairuoja, kas su kaimynais vaikus veža. Būtų paprasčiau, jei vaikų iš Vilniaus rajono nepriiminėtų į Vilniaus mokyklas, o dabar lietuviai išsilaksto, lieka kovoti mažuma“, – sakė A. Podvaiskis ir pridūrė, kad Vilniaus rajono savivaldybė pernai pakeitė tvarką, kad vaikus nemokamai veža tik į artimiausią mokyklą.

Siūlo rinktis iš trijų lenkiškų ir vienos lietuviškos mokyklų

Pernai Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad pavėžėjimo sąlygos Vilniaus rajono lenkų ir lietuvių vaikams nevienodos, bet, anot lietuvių bendruomenės atstovo, Vilniaus rajono savivaldybės merė tiesiai šviesiai pasakė, kad šios institucijos sprendimai nėra įpareigojantys.

„Kiek kovojame, dvejus metus raštus rašai, kad autobuso maršrutą pratęstų: Vilnius moka iki miesto ribos, Vilniaus rajonas nesiruošia periminėti, jie tariasi, bet niekaip nesusitaria“, – situaciją įvertino A. Podvaiskis.

Pradinukams mokyklinių autobusų dar šiaip ne taip atrandama, gerokai sunkiau penktokams ir vyresniems – dažnas iš Vilniaus rajono į Vilnių važiuoja priemiestiniais autobusais. „Mano vaikas eina į ketvirtą klasę Sudervėje, paima iš namų, bet autobusiukas senas ir genda, vairuotoja verčiasi per galvą, nespėja, nes dar į darželį maistą veža, mokytojus išvežioja. Tiems, kurie nuo 9 iki 12 klasės lanko gimnaziją, savivaldybė važiavimą apmoka, jie gali rinktis mokyklą Vilniuje, bet tie nelaimėliai nuo 5 iki 8 klasės į miesto mokyklas važiuoja už visą kainą.

Skaityti daugiau...

V. Ušackas: „Rusija vis labiau atskiria save nuo pasaulio“

lrytas.lt 2014-09-16

Maskvos žingsniai izoliuojant save nuo likusio pasaulio pakenks tiek Europos, tiek pačios Rusijos ekonomikai, - perspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Antradienį, kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras pripažino, kad derybos dėl glaudesnės integracijos tarp ES ir Rusijos vis labiau tolsta.

„Išties daugėja nerimą keliančių signalų, kad Rusija bando panaikinti esamą ekonominės integracijos su ES ir kitomis pažengusiomis ekonomikomis lygį.

Protekcionizmas kyla, pasitikėjimas savimi tampa tikslu, ekonominė politika fokusuojama į „importo pakeitimą“ ir susidaro įspūdis, kad Rusija vis labiau siekia vien savo jėgomis panaikinti globalizaciją, izoliuodama save nuo likusios pasaulio dalies“, - sakė V.Ušackas.

„Ekonominės integracijos su ES panaikinimas, be abejo, pakenks Europos ekonomikai. Taip pat nepanašu, kad tai padės Rusijos ekonomikai, kuri, pavartojant Rusijos ekonominės plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo žodžius, „svyruoja tarp stagnacijos ir recesijos“, - sakė diplomatas.

V.Ušackas pabrėžė, kad „sunku rasti sėkmės istorijų tarp šalių, kurios stengėsi pakeisti importą, ir net tokia didelė šalis kaip Kinija savo ypač sėkmingą plėtros strategiją grindė gamybos produktų eksportu ir savo vis didesne bei sudėtingesne integracija į pasaulines produkcijos vertės grandines“.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Ukraina žengė istorinį žingsnį
  2. Ukrainoje priimtas Liustracijos įstatymas
  3. Priekvailizmas ir speciali dėžė
  4. Ataskaita: griūtis Rusijoje – jau netrukus