D. Grybauskaitės patarėja įspėja apie neįprastas grėsmes

Virginija Būdienė

delfi.lt 2014-09-09

 Prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė perspėja, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai, vertinant gaunama informaciją, svarbus uždavinys tenka kiekvienam, taip pat tėvams aiškinant vaikams apie istoriją.

„Iš tikrųjų geopolitinė situacija šiuo metu yra sudėtinga, mes visi tai suvokiame. Tačiau reikėtų suvokti taip pat, kad saugumo grėsmės kyla ne tik kaip karinės grėsmės tiesiogine to žodžio prasme, bet reikia suvokti, kad jos taip pat yra ir nekonvencinės, mums neįprastos, ne visada net jas atpažįstame“, - sakė V. Būdienė antradienį interviu „Žinių radijui“.

Pasak vyriausiosios patarėjos, dalis grėsmių yra informacinės.

„Kai kur net mūsų jaunimas, moksleiviai viliojami vykti į neaiškios kilmės parengties stovyklas. Taip pat yra skleidžiama propaganda, kuri yra vizualizuojama ir atrodo kartais daug kam panaši į tiesą, dėl to net ir mes kiekvienas turime labai gerai kiekvieną kartą bandyti susivokti, ką mes girdime, ką mes matome, kur mes kviečiami. Turiu galvoje, ir tam tikrus renginius, ir anksčiau minėtus kultūrinius renginius, kuriuose propaguojamos buvusios Sovietų sąjungos vertybės, prisimename Gazmanovo atvejį“, - kalbėjo V. Būdienė.

Šalies vadovės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje svarbus vaidmuo tenka ir tėvams, ir mokykloms.

„Reikia ir mokykloms, ir tėvams daug ką nuveikti, pasakoti savo vaikams apie istoriją, sustiprinti istorijos mokymą mokyklose, kad visi žinotume, kas yra kas“, - sakė V. Būdienė.

Skaityti daugiau...

Pasaka ne pasaka

Vieną kartą didelis būrys dorų ir turtingų keliauninkų keliavo per plėšikų kraštą.

Plėšikai jų apiplėšti negalėjo, mat anie skrido lėktuvu labai aukštai. Tada plėšikai, vadovaujami jų vado Putino, numušė lėktuvą. Pamatę, kokią niekšybę jie padarė nužudę daug nekaltų civilių žmonių, patys išsigando. Apsupę lėktuvo sudužimo vietą, jie ilgą laiką nieko artyn neprisileido, naikino nusikaltimo įkalčius, sakė, kad lėktuvą numušė ne jie ir jie neplėšikavo: nuo žuvusiųjų grobė brangenybes, vertingesnius daiktus, geresnius rūbus ir t.t. Jie to išmoko iš savo tėvų, kurie po Pirmo pasaulinio karo išrengdavo ir nuaudavo žuvusius Lietuvos partizanus...

Vytautas

Tadas Langaitis: Rusijos propaganda skaldo Lietuvos visuomenę

15min.lt 2014-09-08

Rusijos skleidžiama propaganda kryptingai skaldo Lietuvos visuomenę. Jau turiu draugų, su kuriais apie Rusijos ir Ukrainos karą kalbėti toliau nebegaliu, jei norime likti draugais. Neabejoju, jog ne vienas iš mūsų šiuo metu esame atsidūrę panašioje situacijoje.

Ką daryti? Kol tik vienas kitas rašė ar kalbėjo, jog Rusija „susigrąžino Krymą, nes taip istoriškai teisinga, nes ten žmonės gyvena po šiai dienai kaip Tarybų Sąjungoje, kurios teisių paveldėtoja yra Rusija“, reaguoti užteko pastebint, jog užgrobiant suverenią teritoriją yra pažeidžiamos pamatinės tarptautinės teisės normos, ir dėl to vėl gali kilti karas Europoje.

Tačiau kai draugas siūlo neginti Ukrainos nuo ją užpuolusios Rusijos, nes visas Rytų Ukrainos konfliktas tėra „Rusijos ir JAV santykių aiškinimasis, įtakos zonų brėžimas nekaltų žmonių sąskaita“, negali nepaklausti – o tai kur JAV tankai, šarvuočiai, „Stinger“ raketų kompleksai, tūkstančiai desantininkų ir Jungtinių Valstijų finansuojamų smogikų? Į tai atsakoma, jog niekam ne paslaptis, kad JAV slapta finansavo EuroMaidaną Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose, jog JAV užsakė ir finansavo V.Janukovyčiaus nuvertimą Ukrainoje.

Žmogui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio mitinguose ir dalyvavusiam Kijevo Maidano aikštės mitinguose, tokios kalbos veria širdį lyg viduje mirusio žmogaus cinizmas.

Nejučia prisimeni Algirdo Kaušpėdo zombius. Ar mano draugas – zombis? Rusijos propagandos negyvai nukankinta asmenybė?

Bet kuris žmogus, pabuvojęs Kijevo Maidano mitinge, jautė ir po šiai dienai jaučia tą magišką žmogiško bendrumo, kai nepažįstamas žmogus tave pavalgydins, paguos, apgins ir rūpinsis tavimi kaip šeimos nariu, ir revoliucijos, kai visi žinome, jog istorinė neteisybė bus ištaisyta ir nuo šiol žmonės gyvens laisviau ir teisingiau, atmosferą.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė Taline: Ukraina kovoja už mus visus

lzinios.lt 2014-09-03

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tei­gia ver­ti­nan­ti Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ir NA­TO įsi­pa­rei­go­ji­mą gin­ti Bal­ti­jos re­gio­no ša­lis, ta­čiau pa­žy­mi, jog vi­sais įma­no­mais bū­dais rei­kia pa­dė­ti ir Ukrai­nai, ku­ri ko­vo­ja už tai­ką Eu­ro­po­je.

„At­vi­ra ag­re­si­ja iš Ru­si­jos pu­sės prieš su­ve­re­nią ša­lį reiš­kia ne tik Ukrai­nos už­puo­li­mą, bet tai­kos vi­so­je Eu­ro­po­je už­puo­li­mą“, - Ta­li­ne an­tra­die­nį sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

Anot jos, Ukrai­na šian­dien ko­vo­ja ne tik dėl sa­vo lais­vės, bet „už mus vi­sus“, to­dėl svar­bu „rem­ti Ukrai­nos su­ve­re­ni­te­tą, jos ko­vą prieš ag­re­si­ją ir, ži­no­ma, mes tu­ri­me gal­vo­ti apie sau­gu­mo pa­di­di­ni­mą re­gio­ne“.

„Mes ver­ti­na­me JAV dvi­ša­lius įsi­pa­rei­go­ji­mus ir NA­TO įsi­pa­rei­go­ji­mus re­gio­nui“, - sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

Skaityti daugiau...

Lzinios.lt B. ObamaTaline: NATO įsipareigojimas yra amžinas

lzinios.lt 2014-09-04

Į Es­ti­ją at­vy­kęs Jung­ti­nių Vals­ti­jų (JAV) pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma tre­čia­die­nį pa­tvir­ti­no NA­TO ko­lek­ty­vi­nės gy­ny­bos įsi­pa­rei­go­ji­mus ir pa­ža­dė­jo at­siųs­ti dau­giau ka­ri­nių lėk­tu­vų pra­ty­boms į Šiau­rės ir Bal­ti­jos ša­lių re­gio­ną.

„Kaip NA­TO są­jun­gi­nin­kai, tu­ri­me penk­to­jo straips­nio įsi­pa­rei­go­ji­mus ko­lek­ty­vi­nei gy­ny­bai. Šis įsi­pa­rei­go­ji­mas yra ne­su­lau­žo­mas, tvir­tas ir am­ži­nas. Es­ti­ja nie­ka­da ne­bus vie­na“, - spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Ta­li­ne sa­kė B.Oba­ma.

JAV pre­zi­den­tas pra­ne­šė, kad pla­nuo­ja­mos ka­ri­nės oro pa­jė­gų pra­ty­bos iš Ema­rio ba­zės Es­ti­jo­je.

„Šian­dien ga­liu pa­skelb­ti, kad ini­cia­ty­va apims pa­pil­do­mus oro pa­jė­gų da­li­nius, or­lai­vius pra­ty­boms čia, Šiau­rės - Bal­ti­jos re­gio­ne. Su­ta­rė­me su Es­ti­jos są­jun­gi­nin­kais, kad idea­li vie­ta pri­im­ti ir rem­ti šias pra­ty­bas bus Ema­rio ba­zė čia, Es­ti­jo­je“, - kal­bė­jo B.Oba­ma.

Jis šią ini­cia­ty­vą ža­dė­jo vė­liau tre­čia­die­nį ap­tar­ti ir su Lie­tu­vos bei Lat­vi­jos pre­zi­den­tais, ku­rie taip pat at­vy­ko į Ta­li­ną.

Rea­guo­da­ma į Ru­si­jos veiks­mus Ukrai­no­je, JAV anks­čiau šie­met nu­spren­dė su­stip­rin­ti Bal­ti­jos ša­lių oro po­li­ci­jos mi­si­ją ir at­siun­tė po kuo­pą ka­rių į Lie­tu­vą, Lat­vi­ją, Es­ti­ją ir Len­ki­ją.

Kal­bė­da­mas bend­ro­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je su Es­ti­jos pre­zi­den­tu Too­mu Hend­ri­ku Il­ve­su (To­mu Hend­ri­ku Il­ve­su), B.Oba­ma par­agi­no NA­TO ša­lis pa­sek­ti es­tų pa­vyz­džiu ir skir­ti gy­ny­bai 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to.

Skaityti daugiau...

Prancūzija apsigalvojo: karo laivai „Mistral“ Rusijos nepasieks

"Mistral" laivasdelfi.lt 2014-09-03

Prancūzija pareiškė, kad sąlygos yra „netinkamos“ pirmųjų dviejų karo laivų „Mistral“ pristatymui į Rusiją, skelbia BBC.

Prancūzijos vyriausybė negali tęsti planuoto dviejų „Mistral“ tipo sraigtasparnius galinčių nešti laivų pateikimo Rusijai, sakoma trečiadienį Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pareiškime, kuriame minimi Maskvos pastarojo meto veiksmai Ukrainos rytuose.

„Respublikos prezidentas nusprendė, kad, nepaisant paliaubų vilties, kurią dar reikia patvirtinti ir įgyvendinti, sąlygos, kuriomis Prancūzija galėtų leisti pateikti pirmąjį sraigtasparnešį, nėra tinkamos“.

Padėtis Ukrainoje yra „rimta... Rusijos pastarojo meto veiksmai rytų Ukrainoje prieštarauja Europos saugumo pagrindams“, pažymima pranešime, kuris paskelbtas po Prancūzijos gynybos tarybos posėdžio.

DELFI primena, kad liepos pabaigoje Prancūzija pareiškė, jog įvykdys savo įsipareigojimą pristatyti Rusijai pirmąjį „Mistral“ tipo karinį laivą, nes Maskva jau apmokėjo šį kontraktą.

Tai savo kalboje pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as.

Anot Prancūzijos prezidento, priešingu atveju baudžiamosios sankcijos siektų 1,1 mlrd. eurų. „Sutartis buvo sudaryta 2011 metais. Laivas beveik pastatytas ir turi būti perduotas spalio mėnesį“, - sakė F. Hollande`as.

Antrojo „Mistral“ klasės laivo statybas Prancūzijos lyderis susiejo su Maskvos pozicija Ukrainos atžvilgiu. Jo teigimu, jeigu Rusijai bus įvesti apribojimai, tai „turi vykti Europos Sąjungos lygiu ir lies tik būsimus technikos pristatymus“.

Skaityti daugiau...

Kurs vieningą frontą prieš Rusiją

lzinios.lt 2014-09-04

NA­TO ly­de­riai ket­vir­ta­die­nį sieks pa­de­mons­truo­ti vie­ny­bę prieš Ru­si­ją dėl konf­lik­to Ukrai­no­je, kai Pra­ncū­zi­ja par­eiš­kė ati­dė­sian­ti Mask­vai sta­to­mų ka­ro lai­vų per­da­vi­mą, nors Krem­lius ne­ti­kė­tai pa­tei­kė tai­kos pla­ną.

Ukrai­na ir nau­jos grės­mės, ke­lia­mos is­la­mo eks­tre­mis­tų Ira­ke, Si­ri­jo­je ir ki­tur, taip pat rū­pes­čių ke­lian­tis są­jun­gi­nin­kų pa­jė­gų iš­ve­di­mas iš Af­ga­nis­ta­no do­mi­nuos per dvie­jų die­nų su­si­ti­ki­mą Niu­por­to mies­te Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

NA­TO va­do­vas An­der­sas Fog­has Ras­mus­se­nas pers­pė­jo, kad Ru­si­jos in­ter­ven­ci­ja Ukrai­no­je yra di­džiau­sia grės­mė sau­gu­mui nuo Šal­to­jo ka­ro, ku­rį ig­no­ruo­ti 28 Al­jan­so na­rėms bū­tų pa­vo­jin­ga.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas pa­ža­dė­jo vie­nin­gai pa­lai­ky­ti Ukrai­ną dėl Ru­si­jos veiks­mų, ket­vir­ta­die­nį pa­skel­bę bend­rą pra­ne­ši­mą dien­raš­ty­je „The Ti­mes“.

„Ru­si­ja su­plė­šė žai­di­mo tai­syk­lių kny­gą sa­vo ne­tei­sė­ta, sa­va­va­liš­ka Kry­mo anek­si­ja, o jos ka­riai Ukrai­nos te­ri­to­ri­jo­je ke­lia grės­mę ir silp­ni­na su­ve­re­nią vals­ty­bę“, – sa­ko­ma ly­de­rių straips­ny­je.

„Tu­rė­tu­me pa­lai­ky­ti Ukrai­nos tei­sę pa­čiai nu­sta­ty­ti sa­vo de­mo­kra­ti­nę at­ei­tį ir tęs­ti mū­sų pa­stan­gas stip­ri­nant Ukrai­nos pa­jė­gu­mus“, – pri­dū­rė jie.

Siek­da­mi pa­brėž­ti pa­lai­ky­mą Ki­je­vui, ly­de­riai su­si­tiks su Ukrai­nos pre­zi­den­tu Pe­tro Po­ro­šen­ka per NA­TO ir Ukrai­nos ta­ry­bos, įkur­tos 1997 me­tais, kai Ki­je­vas ta­po Al­jan­so par­tne­riu, po­sė­dy­je.

Prieš ofi­cia­lią vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo pra­džią 10 val. 45 min. Grin­vi­čo (13 val. 45 min. Lie­tu­vos) lai­ku D.Ca­me­ro­nas pa­kvie­tė su­reng­ti P.Po­ro­šen­kos de­ry­bas su Pra­ncū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos ir JAV ly­de­riais.

Tas su­si­ti­ki­mas „pa­siųs aiš­kų sig­na­lą apie jų pa­lai­ky­mą Ukrai­nos su­ve­re­nu­mui, taip pat kad Ru­si­jai ten­ka par­ei­ga dees­ka­luo­ti pa­dė­tį“, sa­kė vie­nas šal­ti­nis Bri­ta­ni­jos vy­riau­sy­bė­je.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas tre­čia­die­nį už­bė­go už akių NA­TO su­si­ti­ki­mui, pa­skel­bęs sep­ty­nių punk­tų tai­kos Ukrai­no­je pla­ną, pa­gal ku­rį pa­liau­bos tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tos penk­ta­die­nį – tą pa­čią die­ną, kai Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES), kaip prog­no­zuo­ja­ma, pa­skelbs pa­pil­do­mas griež­tas eko­no­mi­nes sank­ci­jas Mask­vai.

Skaityti daugiau...

Bernardas Gailius: Vilnius. Kodėl jis priklauso Lietuvai?

15min.lt 2014 09 04

Didžiausia XX a. pergalė Lietuvos ir Lenkijos santykiuose neabejotinai buvo 1994 m. bendradarbiavimo sutartis. Pergale ši sutartis tapo dėl to, kad padėjo tašką dešimtmečius trukusiame ginče dėl Vilniaus.

Valstybės, kurios išsprendžia teritorinius ginčus, gali laikyti savo santykius iš esmės sureguliuotais ir taikiais. Gal mums ir ne visada taip atrodo, bet Lietuva ir Lenkija yra puikus pavyzdys, kad politikoje kultūriniai nesutarimai neturi galios, jei už jų neslypi teritorinės pretenzijos.

Šis pavyzdys taip pat paneigia dažnai pasitaikantį visiško tarptautinės teisės reliatyvumo įspūdį. Ginčas dėl Vilniaus liudija, kad tarptautinėje teisėje taip pat būna teisingi ir neteisingi sprendimai.

Juk Lenkijos įvykdytas Vilniaus prisijungimas 1922 m., nors ir buvo tarptautinės bendruomenės paremtas, negali būti vertinamas net ir kaip tuo metu teisingas sprendimas. Šis sprendimas sukliudė Rytų Europos konsolidacijai ir artėjant Antrajam pasauliniam karui vis labiau apsunkino pačios Lenkijos padėtį.

Kita vertus, 1994 m. sutartis, priešingai, viską sustatė į savo vietas. Sutarties pasirašymo metu Vilniaus priklausomybė Lietuvai atrodė savaime suprantama. Bet juk Vilnių buvo sugražinę sovietai ir vien tai XX a. pabaigoje galėjo tapti pagrindu naujam ginčui. Kodėl lietuviai be Vilniaus nenurimsta, o lenkams, priešingai, tampa neramu Vilnių įgijus?

Kad atsakytume į šį klausimą reikia grįžti į XX a. trečiąjį dešimtmetį. Tuomet, kaip pamenate, nelietuviai įveikė ir privertė iš Vilniaus pasitraukti nelenkus.

Kas buvo toliau, yra gerai žinoma. Lietuvos-Lenkijos karas, Lucjano Żeligowskio „sukilimas“, po jo – trumpa, bet daugeliui Vilniaus nelietuvių skaudžiai ir giliai įsirėžusi kova už vadinamąją Vidurio Lietuvą – savotišką Abiejų Tautų Respublikos nostalgija dvelkiančią autonomiją Lenkijos sudėtyje.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. ​Prezidentės patarėja: Lietuva iš JAV tikisi karių ir skalūnų dujų
  2. Lietuviai paramos Ukrainos kariams užkrovė iki lubų
  3. Rasmussenas: NATO surinks specialios paskirties pajėgas
  4. Tikrasis Kremliaus remiamų teroristų tikslas – ukrainiečius paversti rusais