Pavojingo Lietuvos valstybės stabilumui referendumo iniciatoriams patyrus triuškinantį pralaimėjimą, o policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Pranciškaus Šliužo pasisakymų LRT televizijos debatuose, politikams ir viešosios erdvės komentatoriams atsiranda pagunda be gailesčio triuškinti visus „Žemės gynėjus“. Juk išties, ar nejuokinga, kad šaukusieji tautos vardu jų lyderiai pasirodė besą apsišaukėliai, neturintys jokio piliečių daugumos pasitikėjimo? Bet kuris išrinktas politikas, net ir atokaus rajono savivaldybės tarybos narys, turi rinkėjų jam suteiktą mandatą, o referendumo iniciatoriai tą mandatą patys sau susigalvojo.
Svarbu
Registracija
Dainų šventės choras suvienijo lietuvius
lzinios.lt 2014-07-06
Jubiliejinę Dainų šventę sekmadienį vainikavo finalinis renginys – Dainų diena. Dainas, su kuriomis užaugome, vienu metu atliko per 12 tūkst. choristų iš 350 kolektyvų.
Prisiminėme ne tik Dainų šventės ištakas – prieš 90 metų nuskambėjusią pirmąją Dainų dieną, bet ir Baltijos kelio, sujungusio visus su daina, 25 metų jubiliejų. Renginio kulminacija - 21 val. kartu su viso pasaulio lietuviais giedota „Tautiška giesmė“.
Šiemet pirmą kartą šventės organizatorių iniciatyva liepos 6-ąją minėta ir Tautinio kostiumo diena, todėl kartu su šventės dalyviais tautiniu kostiumu ar bent jau jo detale kviesti pasipuošti ir šventės žiūrovai. Šį akcentą sustiprino ant pakylos, keičiantis chorams, demonstruoti tautiniai kostiumai, išryškinę Lietuvos regionų puošybos grožį ir savitumą.
Dainų šventės dalyvių eitynės prasidėjo 15 val. Katedros aikštėje. Daugiau kaip 15 tūkst. choristų, šokėjų, aktorių, muzikantų ir kitų dalyvių patraukė į Vingio parką. Kartu su Dainų šventės dalyviais žygiavo ir orkestrai bei šokėjai, kurie atliko įvairias šokio improvizacijas.
Su švente!
Žemės referendume balsavo tik šeštadalis rinkėjų
bernardinai.lt 2014-06-30
Sekmadienį vykęs privalomas referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo, dar vadinamas žemės referendumu, neįvyko ir jame teikiamas klausimas nepriimtas.
Rinkimuose dalyvavo 15 proc., t.y. 380 tūkst. rinkėjų. Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, balsuoti turėjo daugiau kaip 50 proc. visų rinkėjų.
Iš sekmadienį referendume dalyvavusiųjų rinkėjų 73 proc. (269 tūkst.) pritarė siūlomoms Konstitucijos pataisoms: kad žemės nebūtų galima parduoti užsieniečiams ir kad ateity užtektų 100 tūkst. piliečių parašų sušaukti referendumus. 27 proc. dalyvavusių pasisakė prieš.
Aktyviausi buvo Ignalinos (24 proc.), Pakruojo (23 proc.) rajonų rinkėjai, pasyviausi - Visagino (8 proc.) ir Vilniaus miesto (11 proc.) gyventojai.
Šio referendumo iniciatoriai buvo 26 Lietuvos piliečiai, kuriuos savo parašais parėmė 320 tūkstančių Lietuvos piliečių.
Primename, kad referendumo organizatoriams surinkus reikiamą parašų skaičių, Seimas priėmė ribojimus, pagal kuriuos nusipirkti žemę galės ne visi to norintys užsieniečiai.
R. Sadauskas-Kvietkevičius. Neskubėkime referendumo palaikytojų nurašyti į valstybės priešus
delfi.lt 2014-06-30
Kadangi prieš savaitę, džiaugdamasis mūsų valstybės politine branda, rašiau, kad dar vienu jos įrodymu „taps nesėkmingas referendumas dėl teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu suvaržymo ir kitų kvailų klausimų“, dabar lyg ir galėčiau jaustis kaip Senojo Testamento pranašas, perdavęs savo tautai iš aukščiau gautą žinią. Juolab, kad nereikės nusiskusti barzdos, kurią socialiniame tinkle „Facebook“ buvau viešai pažadėjęs paaukoti referendumo sėkmės atveju.
Europa perspėjo V. Putiną
lzinios.lt 2014-06-30
Prieš trapių Ukrainos paliaubų pabaigą Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Vladimirą Putiną, kad Rusija gali sulaukti skaudžių sankcijų, jeigu Ukrainos prorusiški separatistai, kuriuos, kaip teigiama, remia Maskva, nesustabdys savo kruvino sukilimo.
Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel Rusijos lyderiui tai išdėstė per telekonferenciją sekmadienį, kuri truko daugiau kaip dvi valandas ir kurioje dalyvavo provakarietiškas Ukrainos lyderis Petro Porošenka.
Naujojo Ukrainos prezidento atstovai sakė, kad ketvertas susitarė vėl kalbėtis pirmadienį. Pirmadienį taip pat baigiasi Ukrainos paliaubos, 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku, o 13 savaičių trunkančių kovų pabaigos dar nematyti.
Ukrainiečių kariškiai pranešė, kad savaitgalį žuvo dar penki kariai.
Sekmadienio telekonferencija – antra per keturias dienas – buvo suplanuota Briuselyje, penktadienį, kai P.Porošenka pasirašė istorinį prekybos susitarimą su Europa, kuriuo nutraukiami Kijevo ryšiai su Maskva.
Europos Sąjunga (ES) taip pat pasinaudojo proga ir paskelbė neįprastai griežtą pareiškimą, kuriame V.Putinui sakoma, jog jis iki pirmadienio turi aiškiai paspausti kovotojus, kad jie nutrauktų sukilimą pramoniniame Rytų Ukrainos regione. Priešingu atveju Rusijai grasinama potencialiai atkirsti ištisus jos ekonomikos sektorius nuo 500 mln. vartotojų, gyvenančių 28 valstybių Bendrijoje.
Dalia Grybauskaitė žada netvirtinti ministrų, kurie neatleis juodajame sąraše esančių viceministrų
15min.lt 2014-06-30
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė netvirtinsianti ministrų, kurie neatleis vadinamajame juodajame sąraše esančių viceministrų.
„Ne, netvirtinsiu“, – žurnalistams Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, sakė prezidentė.
Pasak šalies vadovės, įtartinų viceministrų sąrašas sudarytas pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) medžiagą, remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu. D.Grybauskaitės vertinimu, ši situacija leistų valdančiajai koalicijai apsivalyti.
„Tai nėra juodas sąrašas, tai yra sąrašas sudarytas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Pirmą kartą mes šį įstatymą naudojame, jis pradėjo veikti nuo 2013 metų. Valdančioji dauguma turi galimybę remdamasi juo ir informacija iš STT apsivalyti. Jeigu to nebus padaryta, valdančiąją daugumą pavadinsiu kriminaline“, – kalbėjo prezidentė.
Vyriausybė grąžins prezidentei savo įgaliojimus po D.Grybauskaitės inauguracijos liepos 12 dieną.
Gėris ir blogis neototų gadynėje
lzinios.lt 2014-06-21
Iš pradžių imkimės paskelbtosios temos - kas yra nūnai totalitarizmo paveldas arba galimas pakaitalas? Atsakymas būtų, ko gera, labai paprastas. Bendriausia prasme tai neototalitarizmas.
Vartokime šį žodį visur, visiems tęstiniams, atgaminamiems arba mutavusiems to fenomeno pavidalams. Jis žydėjo XX šimtmetyje, bet ne tik tuomet. Būtent nuo 1999-2000 metų, kai žvelgiame į Europos Tolimuosius rytus, mes galime kalbėti apie pabaisos atgimimą. Tai vyko pirmiausia pojelcininėje Rusijoje, pakeliui pasinaudojant Baltarusijos bandomuoju lauku.
Taigi neototalitarizmas. Jo platintojai ir naudotojai galėtų būti pavadinti neototais (filologine linija pagal amerikiečių „neokonus“ - naujuosius konservatorius).
Neototai dauginasi kaip virusai ir ne tiek vadinamuoju intereso pagrindu, kiek stačiai kildami iš sielos gelmių, kas reikštų psichologiją. Kadangi vaisius nuodingas, galime manyti, kad bus išaugęs tamsiojoje mūsų nelaimingosios, klaidžiojančios žmonių sielos pusėje.
Esamųjų ir pastebimų neototalitarizmo formų gausa, kaip ir daugybė jo šaknų ankstesniame „klasiškame“ totalitarizme, neužkirs kelio apšviesti jų bendrų pagrindų. Jungiąs nusakymas „fašizmas“ tinka apimti visą juodų, raudonų bei rudų fašizmų vaivorykštę, jiems pasirodant ir kartojantis bet kur Eurazijoje, Afrikoje arba Lotynų Amerikoje. Dabarties aktualybė, aišku, spiria galvoti konkrečiai apie Rusiją, apie Kremliaus neototus.
Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviška abėcėle
lzinios.lt 2014-06-18
Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės. Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.
„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą“, – teigia lituanistai ir atkreipia dėmesį, kad asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas.
Pasak Lietuvių kalbos instituto mokslininkų, jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra, ir priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema: „Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų. Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti – Vrublevski ar Wroblewski, Želažnik ar Želaznik, Pečko ar Pieczko, Žultkievič ar Žoltkiewicz.“