• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Bebaimiai

Algimantas Zolubas
Iš mano gimtojo Laukminiškių kaimo (Kupiškio r.) kilęs, pas Rusijos carą su prašymu
panaikinti lietuviškos spaudos draudimą sugebėjęs pakliūti, knygnešys Kazys Gabriūnas
atitinkama proga deklamuodavo:
Jei ne ant šio svieto, tai ant Dievo sūdo
Negalės nuslėpti nei menkiausio grūdo.
Tam pačiam kaime, jei kas nedorai pasielgdavo, įspėdavo: „Jei nebijai žmonių, bijok
Dievo“.
Dabar Laukminiškių kaimas susigūžęs, nes senoliai išmirę, o jaunėliai gimtąsias bakūžes
į miestus išmainė. Tik paminklas knygnešiui ir Laukminiškių kaimo bei Unės Babickaitės
Graičiūnienės, jos brolių Vytauto, Kazio ir Petro Babickų memorialinis muziejus liudija
dorovingą ir garbingą šio kaimo praeitį.
Prisiminiau atvejį, kai minimo kaimo jaunuolis, kortomis prasilošęs, norėdamas skolą
grąžinti, kažką pavogė. Sužinoję trys kaimynai, nenorėdami paklydėlį atiduoti teisėsaugai bei
siekdami išsaugoti kaimo garbę, dar ir jaunuolio tėvams paprašius, surengė teismą. Neužrašytas,
bet išsakytas verdiktas buvo: „atlyginti nukentėjusiam padarytą žalą, jo atsiprašyti, pasižadėti
kortomis iš pinigų daugiau nelošti, daugiau nenusikalsti“. Jaunuolis, gal sąžinei prabudus,
gal vengdamas kaimo pasmerkimo, viską ištesėjo, o tolimesnį savo gyvenimo elgesį ženklino
nepriekaištinga dorove. Taip buvo anos, nepriklausomos Lietuvos laikais. Mūsų laikais apstu
bebaimių nusikalsti.
Dabar jau nebe apie kaimo, nebe apie miesto ir nebe apie jaunuolių, o Valstybės vardu
veikiančių teisėsaugos pareigūnų, kurie nei Dievo, nei žmonių nebijo, dorovę tenka kalbėti. Ir
ne gąsdinimo Dievo rykšte, ne moralizavimo dėlei, o šaukiantis pagalbos tų, kurių valioje yra
verdikto nuskalstantiesiems paskelbimas. Bebaimius jau tramdyti reikia!
Kalba eina apie neva nusikaltėlės Eglės Kusaitės bylą.
Sukurpta Lietuvos pilietei E. Kusaitei byla, kaltinant ją neva ketinimu įvykdyti
teroristinį aktą prieš Rusijos ar jos statytinės valdžios Čečėnijoje karinę struktūrą, iš tikrųjų yra
kolaboravimo su Lietuvai nedraugiška šalimi bei čečėnų tautos laisvės siekių išdavystės
aktas. E. Kusaitės teroriste laikyti negalima, nes Maskvos ir Čečėnijos nesutarimai jau tęsiasi
nuo seno ir tai nėra siejama su terorizmu, ką yra patvirtinę daugelis tarptautinių organizacijų, ką
yra priėmęs 10 rezoliucijų ir pareiškimų čečėnų teisių gynimo klausimais Lietuvos Seimas.
Šiuo metu E. Kusaitei be pagrindinės bylos yra iškeltos dar 4 bylos. Tai Lietuvos
teisėje negirdėtas, jau istorinis Lietuvos teisinės sistemos gėdos atvejis. Beje, E. Kusaitei jau
priskaičiuota piniginių baudų ir teismo išlaidų apie 20 tūkst. litų. Pagrindinėje byloje kaltinimai
suformuluoti akivaizdžiai provokaciniais ir neteisiniais veiksmais.
Pati ikiteisminio tyrimo pradžia net nebuvo siekis išaiškinti nusikaltimą, o jį imituoti.
E. Kusaitė VSD buvo „globojama“ nuo 13 metų ir labai panašu, jog buvo rengiama tam,
kad ją demaskavus, būtų pateisinta Lietuvos VSD kovos su terorizmu veikla, tokios veiklos
finansavimas. Faktiškai, pagal kaltinimo formulavimą, prokuratūra E. Kusaitę kaltina terorizmu
Rusijos karinėje bazėje, o tokios veikos tokiame objekte kaip karinės diversijos, nenumato
tarptautinė terorizmo konvencija. E. Kusaitė tokiu atveju turėtų būti laikytina tarptautinėje
teisėje legalizuota kombatante ir už karo veiksmus nebaustina, o apdovanojimu skatinama. Antai
kovojusį prieš rusiškąjį okupantą čečėnų būriuose Liną Vėlavičių, žuvusį prie Arguno 1995-
aisiais, čečėnai pripažino savo didvyriu, o Lietuva jo palaikus pargabeno ir laidojo valstybės
lėšomis.
Kol paskelbs verdiktą, kas jį turi skelbti, Tauta turi žinoti įvardintuosius „bebaimius“,
pasmerkti jų nedorą veiklą. Įvertinusi tai, kad VSD vadovo pavaduotojas Romualdas
Vaišnoras, VSD antiteroristinio skyriaus vadovas Arūnas Paukštė, prokurorai Justas
Laucius ir Mindaugas Dūda savavališkai susidėjo su tarptautine nusikalstama organizacija
– Rusijos FSB, atvirai parodė savo teisinę, politinę, istorinę ir moralinę sąmonę, reiškiančią
Lietuvos valstybinės ir humanitarinės nuostatos krizinį lūžį, atvirą piktnaudžiavimą tarnybiniais
įgaliojimais, prilygstantį Valstybės išdavystei, todėl negali dirbti valstybinio darbo, todėl būtina
reikalauti, kad būtų atleisti.
Generalinės prokuratūros veiksmai šios bylos eigoje parodo, kad jie visuomenę laiko
mankurtais ir elgiasi absoliučiai be jokios atsakomybės ir kontrolės. Pažymėtina, kad generalinis
prokuroras Darius Valys nesuvokia situacijos ir jos nevaldo, todėl kelia abejones dėl savo
valstybinės kompetencijos, juo labiau, kad į jį tuo reikalu ne kartą buvo kreiptasi. Jeigu ne
Rusijos FSB ir Rusijos teisės doktrinos prisiėmimas ir įtraukimas į Lietuvos teisinę sistemą,
E. Kusaitės bylos visiškai nebūtų. Parodykite pasaulyje valstybę, kuri savo pilietį sutraiškė
niekingos Rusijos FSB rankomis? Lietuva parodė pavyzdį, kuris privalo būti įvertintas ne tik
morališkai, bet ir teisiškai.
Pabaigai klausimas Prezidentei: ar suvokiate, Ekscelencija, kad vykdoma Lietuvos
valstybės išdavystė? Jei taip, – jos sustabdymas Jūsų galioje.
Algimantas ZolubasIš mano gimtojo Laukminiškių kaimo (Kupiškio r.) kilęs, pas Rusijos carą su prašymupanaikinti lietuviškos spaudos draudimą sugebėjęs pakliūti, knygnešys Kazys Gabriūnasatitinkama proga deklamuodavo:Jei ne ant šio svieto, tai ant Dievo sūdoNegalės nuslėpti nei menkiausio grūdo.Tam pačiam kaime, jei kas nedorai pasielgdavo, įspėdavo: „Jei nebijai žmonių, bijokDievo“.Dabar Laukminiškių kaimas susigūžęs, nes senoliai išmirę, o jaunėliai gimtąsias bakūžesį miestus išmainė.

Skaityti daugiau...

Ministrų testas

Ramūnas TERLECKAS
Ramūnas TERLECKAS
2013 m. balandžio 6 d., 06:00

Nuo Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizito į Lenkiją jau prabėgo beveik du mėnesiai, tačiau jis tebekomentuojamas ir aptarinėjimas. Šiek tiek atslūgus aistroms dėl ministro pagarsėjusio atsiprašymo galima panagrinėti ir kitus šios kelionės aspektus.

Skaityti daugiau...

Kodėl B.Vėsaitė pučia į "Gazprom" dūdą?

Kęstutis GIRNIUS
Kęstutis GIRNIUS
2013 m. balandžio 8 d., 06:00

Praėjusią savaitę Rusijos ir dujų tema dominavo Lietuvos politikoje. Svarbiausias įvykis buvo premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimas su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir su "Gazprom" valdybos pirmininku Aleksejumi Mileriu.

Skaityti daugiau...

Lietuvos Sąjūdžio pareiškimas

sajudis_mazas

2013 04 04 Lietuvos Sąjūdžio atstovai (Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai: habil. dr. Kazimieras Garšva, Nijolė Balčiūnienė ir akad. Zigmas Zinkevičius) susitiko su LR Teisingumo ministru p. Juozu Bernatoniu. 2013 04 04 Ministerijos spaudos tarnybos išplatintoje informacijoje neatsispindi šio susitikimo esminis turinys. Pirmiausia Sąjūdžio atstovai pabrėžė, kad vykdomosios valdžios institucijos turi gerbti ir laikytis LR Konstitucijoje deklaruojamų nuostatų. Ministras buvo informuotas, kad Lietuvos Sąjūdis, „Vilnijos“ draugija, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos visuomeninės organizacijos jau surinko per 20 000 piliečių parašų dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“, kuriame reikalaujama laikytis Konstitucijos ir Konstitucinio teismo sprendimų dėl lietuvių kalbos vartojimo, vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose valstybine kalba, dėl vietovardžių užrašų valstybine kalba Lietuvos valstybės teritorijoje naudojimo.

Skaityti daugiau...

Užuojauta

Liepsna

Mirus mamai nuoširdžiai užjaučiame

Šalčininkų Lietuvostūkstantmečio gimnazijos

mokytoją Gražiną Žilienę ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorių, Lietuvos

Sąjūdžio tarybos pirmininką Vidmantą Žilių.

 

 

Lietuvos Sąjūdžio taryba

Vilius Bražėnas

1913 metų balandžio 6 dieną gimė garsus visuomenės veikėjas, žurnalistas tarptautininkas, lektorius antikomunistas, skautas, dainininkas (tenoras), feljetonistas Vilius (Vilhelmas) Bražėnas.

Kodėl kartais neįmanoma susitarti?

www.alfa.lt Liudvika Pociūnienė  2013-04-05
Liudvika Pociūnienė (Tomo Vinicko nuotr., Alfa.lt)
Liudvika Pociūnienė

Tikriausiai esate susidūrę su tokiais atvejais, kai kompromisas neįmanomas arba argumentų kalba neveikia? Dažniausiai taip būna tuomet, kai konflikto šalys laikosi skirtingų principinių nuostatų ir labiau pasikliauja jėgos (arba daugumos) spaudimu negu proto argumentais. Tai galioja nuo buitinių konfliktų iki socialinių susidūrimų. 

 

Vakarų civilizacija, kuriai priskiriame ir save, jau kuris laikas gyvena tokio nesutaikomo konflikto sąlygomis. Mat įvairių sričių gamtos mokslų specialistai jau kuris laikas signalizuoja apie neriboto vartojimo ir ekonominio augimo pasekmes aplinkai ir mato vienintelę išeitį – savanorišką nebūtinų poreikių apribojimą. Mes, ne taip seniai prisijungę prie tos, Zbignievo Bžezinskio žodžiais tariant, „tvirkinančios gausos“ kultūros, jaučiamės nepasotinti ir ekonominį augimą matome tik kaip teigiamą reiškinį (taip pat ir vartojimo skatinimas mums vis dar atrodo išganingas). Juo svarbiau yra išsiaiškinti, kokia to prieštaravimo esmė ir kodėl tas prieštaravimas pasireiškia ten, kur mažiausiai tikimės.

Skaityti daugiau...

E.Eigirdas. Lietuviška svajonė verta 200 milijardų

www.delfi.lt  Eduardas Eigirdas, žurnalas „Valstybė“, 2013-04-05


Eduardas Eigirdas

Eduardas Eigirdas

V. Kopūsto nuotr.

Lietuva niekada netaps klestinčia ir turtinga valstybe su stipriu viduriniu visuomenės sluoksniu, nes niekada to ir nesiekė. Lietuva niekada nėjo keliu, kurio pabaigoje būtų matyti bent kiek aiškesnis ekonomikos ir visuomenės funkcionavimo modelis, kurį būtų galima pavadinti lietuviška svajone.

Todėl nereikia stebėtis, kad mūsų šalis jau praskolinta ir toliau skolinasi, žmonės skursta ir emigruoja, o tuo pat metu stambiajam kapitalui priklausantys koncernai didina pelną. Tai padarinys to, kad Lietuva mus visus vienijančios svajonės, kuri apibrėžtų ekonomikos funkcionavimo tikslus, neturėjo, o oligarchai turėjo ir vis dar turi savo svajonę, ir siekia jos iš visų jėgų.

 Oligarchinės svajonės įkaitai

Vienintelis variklis, kuris stūmė mūsų visuomenę į priekį, buvo ir lieka pastangos įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau 1991 m. nepriklausomybės įtvirtinimą visuomenė tiesiogiai siejo su ekonomine gerove ir socialiniu teisingumu, o šiandien didelė dalis žmonių gyvena revanšo nuotaikomis, nes yra įsitikinę, kad elitas nepriklausomybę išnaudojo ir vis dar išnaudoja savo asmeniniams interesams. Ir tai tiesa, nes kai buvo įgyvendinama nepriklausomos valstybės svajonė, niekas detaliau neįvardijo, kokios valstybės mes norime.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Anušauskas: Druskininkų visuomenės atstovai prabilo apie Druskininkuose klestintį teisinį nihilizmą
  2. A.Kupčinskas. Miestai nepajėgūs sutvarkyti savo gatvių
  3. Butkevičius auklėja Vėsaitę: ji nėra susipažinusi su visa medžiaga
  4. Mąžtantis visuomenės raštingumas: pražūtinga nieko nedaryti

Puslapis 946 iš 984

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 941
  • 942
  • 943
  • 944
  • 945
  • 946
  • 947
  • 948
  • 949
  • 950
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis