Svarbu
Registracija
Premijos už blogus darbus
 |
| Ridas Jasiulionis |
www.atgimimas.lt Ridas Jasiulionis 2013-04-02
Vyriausybė už darbo broką papildomu finansavimu apdovanoja iš pradžių policiją, o dabar – dar ir Generalinę prokuratūrą. Apie žmonių pasitikėjimą jų darbu nė neužsimindama.
Interesus supainiojusio, į milžiniškos vertės valstybės paslapties nutekinimo skandalą įsipainiojusio Dariaus Raulušaičio vadovaujama Generalinė prokuratūra mėgina parodyti, kad jos (jo?) valdžia Lietuvoje yra absoliuti. Keturi iš šešių Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos Generalinė prokuratūra nori pateikti įtarimus Neringai Venckienei ir dėl kurių generalinio prokuroro postą užimantis Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti jos neliečiamybę, yra susiję su šios parlamentarės veiksmais perduodant jos dukterėčią motinai.D. Kreivys. Valstybės įmonių valdybos – ne partinės kuopelės
 |
| Dainius Kreivys |
Estijos prezidentas remia Visagino atominės elektrinės projektą
 |
|
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas T. Lukšio nuotr. |
www.diena.lt 2013-04-02
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sako remiantis Visagino atominės elektrinės projektą, nes, jo teigimu, alternatyvos yra blogesnės.
„Jau bus septyneri metai, kai ketinama imtis šio projekto. Mes labai norėtume, kad tai įvyktų, vien jau dėl to, ko nepadarėme per šį laikotarpį, nes laukėme“, - interviu žurnalui IQ sakė Estijos prezidentas.
T. H. Ilvesas sakė tikintis, kad Visagino elektrinę dar galima pastatyti, nes „alternatyvos yra blogesnės“,
Prezidentas pabrėžė, kad būti energetiškai nepriklausomam labai svarbu įvertinus tai, jog Rusijos užsienio reikalų ministerija pati „aiškiai pasakė, kad energetika yra užsienio politikos priemonė“.Kai valstybės vėliavos nuleistos, tikrąsias kelia patriotiška tauta
 |
|
Mitingo dalyviai Jono Česnavičiaus nuotr. |
Algimantas Zolubas
„Valstybė, kuri mėgaujasi tuo, jog yra prižiūrima ir globojama, valstybė, kurios gyvenime Dievas tėra „pakazucha“ ir atsimušinėjimo skydas, valstybė, kuriai jos pačios piliečiai tampa kliūtimi ir trukdo išlaikyti prisitaikėliškumo toną, kuri pati ryja savo praregėjusius vaikus, valstybė, kuri muša ir persekioja beginklius, nepaiso savo pačios aukščiausio įstatymo, valstybė, kuri skatina savo tautą migruoti, žudytis, negerbti valstybingumo – tokia valstybė nebeturi vėliavos. Visos jos vėliavos yra nuleistos.“ Taip parašė rašytoja Erika Drungytė 2013 m. sausio 25 d. straipsnyje „Šitos valstybės vėliavos nebepakyla“ (ekspertai.eu). O straipsnio pabaigoje jinai klausė ir pati atsakė: „Ar pakils tikroji, išsaugotoji? Tai priklauso nuo mūsų. Nuo tų, kurie neklausia, kaip maži vaikai – o ką daryti? Bet augina savąjį Aš ir veikia brandžiosios Lietuvos atkūrimo darbų lauke.“Kas lemia užsienio politiką?
 |
|
Kęstutis Girnius Roberto Dačkaus nuotr. |
www.alfa.lt Kęstutis Girnius 2013-04-02
Sena patarlė byloja: „Per daug virėjų sugadina sriubą.“ Ar galima tą patį teigti apie užsienio politiką? Konstitucija ypatingus įgaliojimas suteikia prezidentui, kuris „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.“ Kaip matyti, svarus vaidmuo numatytas ir Vyriausybei. Negalima užmiršti Užsienio reikalų ministerijos, kuri ne kartą savarankiškai nustatė ar bent mėgino nustatyti užsienio politikos gaires. Ne visada pro pirštus buvo žiūrima į šitokias diplomatų pretenzijas. Vygandas Ušackas nederino savo veiksmų su prezidente Dalia Grybauskaite ir buvo priverstas atsistatydinti.
Per pirmąsias naujos Vyriausybės 100 dienų prezidentė plačiai nekomentavo nei užsienio, nei vidaus politikos.Įspėjamasis mitingas dėl kalbos ir teritorinio vientisumo!
 |
|
Mitingas V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje Algimanto Stakėno nuotr. |
Įspėjamame mitinge dalyvavo keli šimtai žmonių.
Kaip sakė vienas mitingo rengėjų „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Jam antrino Lietuvos Sąjūdžio atstovas Vidmantas Žylius: „Jei reikės mūsų susirinks dar daugiau, ir kituose Lietuvos miestuose. Mes toliau rinksime parašus, kol reikalavimai bus išgirsti“.Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
www.delfi.lt Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Keršanskas, Linas Kojala
Dažnai teigiama, jog įtraukus Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) į Vyriausybę atsirado reali platforma dialogui, kurio iki šiol nebuvo. Netgi svarstoma, kad LLRA galėtų tapti savotišku tiltu tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar šie lūkesčiai gali pasiteisinti? Ar iš esmės įmanoma, kad LLRA pritartų Lietuvos ir Lenkijos santykių perkrovimui?
LLRA ypač sėkmingai pasirodė 2012 metų Seimo rinkimuose. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, anot politologės dr. Ainės Ramonaitės, teigiamą efektą turėjo susijungimas su Rusų aljansu, pritraukęs dalį rusų tautybės rinkėjų ir leidęs pirmą kartą istorijoje peržengti 5 proc. barjerą daugiamandatėje apygardoje (tai patvirtina ir rezultatai vienmandatėse apygardose, pavyzdžiui, LLRA atstovai pirmą kartą istorijoje pateko į antrąjį turą Vilniaus Šeškinės ir Justiniškių apygardose, nors anksčiau pralaimėdavo jau pirmajame ture). Antra, LLRA nuosekliai akcentavo tautinių mažumų švietimo, asmenvardžių ir vietovardžių problematiką, o partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis įsitvirtino kaip politikas, kurio viešoji nuomonė ir privatūs pareiškimai turėjo didelę įtaką formuojant Varšuvos poziciją Vilniaus atžvilgiu.
Lietuvoje verdant aistroms dėl dvigubos pilietybės, Latvijoje ji gali būti įteisinta iki Joninių
www.lzinios.lt Arūnas Vaikutis 2013-03-27
Latvijos parlamento komisijose šiuo metu svarstomas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma gerokai išplėsti dvigubos pilietybės gavėjų gretas. Parlamentarai tikisi šias įstatymo pataisas priimti iki Joninių.
Latvija kelią dvigubos pilietybės link pradėjo vos atkūrus Nepriklausomybę. Tarpukario Latvijos piliečiai bei jų palikuonys, dėl 1940–1990 metais trukusios sovietų bei nacių okupacijos tapę pabėgėliais, įsikūrę kitose šalyse bei tapę jų piliečiais, buvo raginami iki 1995 metų liepos 1 d. savo duomenis pateikti Latvijos gyventojų registrui.
Šiems asmenims leista išsaugoti ir Latvijos, ir šalies, kurioje tuo metu gyveno, pilietybę.
Nespėjusieji užsiregistruoti iki nurodytos datos, norėdami tapti Latvijos piliečiais, jau turėjo atsisakyti savo šalies pilietybės.