R. Bogdanas. Ne iš nusivylimo statomos valstybės

delfi.lt 2015-08-24

Žmogaus atmintis yra iš jo asmeninio patyrimo. Įvykius, kurie vyko su mumis ar toli nuo mūsų laike ir erdvėje, mes perkošiame per savo sąmonę, ir jie lieka arba mūsų sąmonės svetainėje, arba nugrūdami į tolimiausią sandėliuką.

R. Bogdanas. Ne iš nusivylimo statomos valstybės
Tautos gyvenimas yra ilgesnis už žmogaus, todėl jos atmintis turi šerdį, kuri pranoksta vieną patirtį ir kuri apibrėžia kiekvienos tautos unikalumą. Atmintis nėra duotybė, ji gali neatpažįstamai keistis, gali vėl grįžti į ankstesnį būvį, gali susirgti ir vėl pasveikti. O kai atminties šerdis sunyksta – tada tautos nebelieka. Jos apraiškas randame mirusių tautų paliktuose ornamentuose, dirbiniuose, jų šventovėse ir raštuose.

Kol tauta gyva ir turi laisvą valią, ji renkasi iš praeities ir dabarties, kas jai svarbu. Kada ji pavergta, jai primetinėjamas svetimas matymas, kuris daro tautą patogią valdyti. Penkiasdešimt metų sovietijoje nėra tiek daug, kad būtų išsitrynę senieji įrašai tautos atmintyje, bet dvidešimt penkeri nepriklausomybės metai yra dar mažiau, kad okupacijos patirtis užimtų jai deramą vietą iš krašto.

Tautos atminties kūrimas ir palaikymas vyksta nuolat, nes jam pasibaigus, baigiasi tauta. Atgavusi laisvą valią rinktis, Lietuva dabar intensyviai atkūrinėja savo atmintį, kuri yra ir atspirties taškas tolesnei raidai, ir Lietuvos išlikimo garantas.

Audringos diskusijos dėl sovietinių stovylų ant Vilniaus Žaliojo tilto patvirtina, kaip intensyviai vyksta mūsų tapsmas laisva tauta. Nuo to, kokias atramas pasirinksime ir kur jas pastatysime, priklauso, kur link ves Lietuvos tiltas.

Taip jau susidėjo, kad šią vasarą aplink Žaliąjį tiltą sukosi ne tik svarstymai dėl jo puošmenų. Buvo prisimintas 360 metų senumo mūšis, vykęs šioje vietoje. Ir ne vienam, besireiškiančiam viešoje erdvėje, pasirodė, kad nėra ko kalbėti apie laikmetį, kuris buvo didžiulių negandų Lietuvai metas.

Lenkai taip negalvoja, ir Henrikas Sienkievičius daugiau nei prieš šimtą metų rašė istorinius romanus apie tai, o Ježis Hofmanas pastatė įspūdingus istorinius filmus, tarp kurių centrinę vietą užima epopėja „Tvanas“ apie neįveikiamą Lietuvos bajorą Kmiticą, arba lietuviškai „Kmituką“, kurį suvaidino legendinis Danielius Olbrychskis (Kmitos kadais buvo garsi Lietuvos giminė). Dabar tą laiką lietuviams grąžina Kristina Sabaliauskaitė barokinio grožio „Silva rerum“ vėriniais.

Skaityti daugiau...

Renginiai

 

Minint nusikalstamo

Molotovo - Ribentropo pakto

76 -ąsias metine, Lietuvos Sąjūdis

š. m. rugpjūčio 23 d. kviečia į šiuos

renginius:

 

17 val. šv. Mišios Bernardinų bažnyčioje

18 val. mitingas prie Mickevičiaus

paminklo

(Maironio g. prie Bernardinų bažnyčios)

Kalbės prof. V. Landsbergis,

A. Terleckas ir kt.

 

19 val. laužai Ukmergės plento 17-ame

kilometre, prie pirmojo

„Baltijos kelio“ kryžiaus.

 

2015 – 08- 23

Lietuvis Sąjūdis ir Lietuvos

Laisvės kovotojų sąjunga

A. Anušauskas. Nuo rožinių biografijų – prie konformizmo

delfi.lt 2015-08-20

 

Pastaruoju metu kilo tikra sumaištis galvose, kaip suderinti, kad A. M. Brazauskas buvo marionetinio LKP CK pirmasis sekretorius 1988-1989 m., o vėliau – suverenios Lietuvos Respublikos prezidentas 1993-1998 m.; arba kaip suderinti, kad karininkas Jonas Noreika buvo Šiaulių apskrities viršininkas nuo 1941 m. rugpjūčio 3 d. iki 1943 m. pradžios bei išsiuntimo į Štuthofo koncentracijos stovyklą, o vėliau tapo „Generolu Vėtra“ ir mėgino burti rezistencinę organizaciją? Regis, su mūsų patirtimi turėjome nesunkiai išspręsti šiuos rebusus.
Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
 

Taigi suderinama tai ar ne, statyti paminklus ir atminimo ženklus jiems ar ne? Apskritai istorijoje yra tik viena spalva ar yra dar be juodos ir baltos kokie nors atspalviai. Tai man priminė pora istorijų.

Prieš daugelį metų į mane kreipusis senutė prašė padėti jai surinkti informaciją apie jos sušaudytą vyrą, kuris neteisingai apkaltintas dalyvavus Holokauste. Jo kaltė iš tiesų buvo ta, kad jis perskaitė kalėjime žydų kalinių pavardes ir jie buvo atskirti nuo kitų kalinių, o vėliau neabejotinai nacių sušaudyti.

Žinoma, to, kas buvo surašyta NKVD kaltinime, jis nepadarė, tačiau vis vien netiesiogiai padarė paslaugą nacių einzatzgrupei. Net jei vėliau įsijungė į rezistentų gretas, tai liko jo atmintyje. Kita istorija dar kontroversiškesnė – lietuvių saugumo policijos skyriuje Vilniuje dirbęs saugumietis savo bute Vilniaus gatvėje slėpė žydų šeimą. Tačiau lietuvių saugumo policijos skyrius prireikus turėjo prisidėti prie besislapstančių žydų paieškos, o čia pareigūnas slėpė kelias potencialias aukas. Už tai grėsė sušaudymas. Jis buvo sušaudytas NKVD apkaltinus kolaboravimu ir, matyt, dalyvavimu persekiojant ar net naikinant žydus (t.y. „tarybinius piliečius“, nes žydų tautybės kaltinimuose buvo stengiamasi neminėti). Išgelbėtų žydų laiškai ir prašymai 1944 metais jo neišgelbėjo. Tačiau šiais laikais ir į gelbėtojų sąrašus jis neįrašytas dėl minėtų priežasčių – niekas nesiima sverti skirtingų jo biografijos dalių.

Skaityti daugiau...

NATO generolas pripažino: Rusija užvaldo Baltijos jūrą

delfi.lt 2015-08-21

JAV karinių pajėgų Europoje vadas, generolas leitenantas Benas Hodgesas pripažįsta, kad Rusija tiek investavo į Kaliningrado ir Krymo militarizavimą, kad šiuo metu gali pasiekti apie 90 proc. taikinių Baltijos ir Juodojoje jūrose.
NATO generolas pripažino: Rusija užvaldo Baltijos jūrą
© RIA/Scanpix
 

Tai jis pareiškė interviu defensenews.com daugiausia kalbėdamas apie Ukrainos karinių pajėgų progresą.

„Rusai daug investuoja į Kaliningradą ir Krymą. Jie turi potencialo visiškai blokuoti prieigą prie Baltijos ir Juodosios jūrų, nes turi galimybę pasinaudoję priešlaivinėmis raketomis pasiekti apie 90 proc. Juodosios ir Baltijos jūrų ploto. Kaliningrade ir Kryme rusų dislokuojami kariniai pajėgumai įspūdingi: artilerija, priešlaivinės sistemos, kariuomenė, oro erdvės gynimo sistemos“, - sakė B. Hodgesas.

Benas Hodgesas
Benas Hodgesas

Pasak generolo leitenanto, rusai ir toliau didina konvencinio, aukštos klasės, elektroninio karo pajėgumus.

„Nors ir mes buvome linkę taip elgtis, bet pastarąjį dešimtmetį dėmesį sutelkėme į terorizmą, kovą su maištininkais ir radioelektroninę žvalgybą, o rusai tuo metu ir toliau ėjo ryšio trikdymų keliu. Jie gali numušti bepiločius orlaivius, gali apsunkinti komunikaciją – šių dalykų galėtume iš jų pasimokyti. Dabar bepiločių lėktuvų visur labai daug, taigi tenka šiek tiek keisti taktiką, kaip išvengti priešo didelio nuotolio raketų ir artilerijos sviedinių“, - aiškino JAV karinių pajėgų atstovas.

Skaityti daugiau...

Rateliai

lzinios.lt 2015-08-21

 

Vytautas LANDSBERGIS

 2015-08-21 06:00
Net Vla­di­mi­ras Ma­ja­kovs­kis leis­da­vo sau pa­tro­lin­ti (lie­tu­viš­kai, pa­trauk­ti) di­džią­ją iš­sva­jo­tą­ją va­dų de­mo­kra­ti­jos sant­var­ką.

Ma­no au­to­mo­bi­ly­je –

ma­no de­pu­ta­tai.

Ką jau kal­bė­ti apie Vla­di­mi­rą Vy­soc­kį.

„Ty, Zin, na hru­bost na­ry­va­ješ­sia“ (už­si­rau­si iki šiurkš­taus poel­gio) – čia pers­pė­ji­mas vi­soms įky­rioms opo­zi­ci­joms.

O štai Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius tr...au­kia vi­są pa­sau­lį sa­vo dar­bų aikš­te­lė­je: „ma­nęs čia nė­ra“. Kaž­ko­dėl nie­kas ne­si­juo­kia.

Ne­pra­links­mi­na nė Vla­di­mi­ras Vol­fo­vi­čius, kai nu­siė­męs gal­vą už­si­de­da ant pe­čių He­lo­vi­no mo­liū­gą su akių sky­lė­mis ir kvie­čia bran­duo­li­nio ra­te­lio.

Ra­te­li­nin­kai ir be jo idė­jų brai­do krau­juo­se ar­ba ap­si­me­ta, kad krau­jo nė­ra, bet juo­ko ir­gi nė­ra.

Taip ir smun­ka kul­tū­ra bei ki­ta pro­duk­ci­ja pra­ra­dus hu­mo­ro jaus­mą. Taip­gi li­ku­tį gar­bės, ku­ri ne­pris­kir­ti­na prie ak­tua­lių ver­ty­bių. Hu­mo­ro la­biau­siai gai­la. Be jo pa­dė­tis da­ro­si tra­giš­ka.

Bet ra­te­liai su­ka­si, au­ga, ypač kai par­agi­na Vla­di­mi­ras Vei­kian­ty­sis.

Vei­kian­ty­sis – tai tas, ku­ris vei­kia, kol ki­ti ple­pa. Pats pa­si­gy­rė. Slėp­kis, ap­gir­tęs Vol­fo­vi­čiau, mie­gok sal­džiai, gel­mėj nu­liū­dęs Vy­soc­ki.

Skaityti daugiau...

Konservatorių lyderis: premjeras Butkevičius diskredituoja Lietuvos užsienio politiką

alfa.lt 2015-06-29

Opozicinės Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis Alfa.lt sako, kad premjeras Algirdas Butkevičius „neatsakingais pareiškimais diskredituoja Lietuvos užsienio politiką“. Taip konservatorių lyderis reagavo į Vyriausybės vadovo pareiškimą neva Lietuva „netiekia ginklų Ukrainai“. Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad premjero patarėjos Irinos Urbonavičiūtės vizitas Sankt Peterburge, jei jis vyko su premjero žinia, „yra didelė klaida“, o jei patarėja dalyvavo asmeniškai, ji „turėtų trauktis iš savo pareigų“.

Premjeras netikėtai puolė neigti

Lietuvos ambasadorius Kijeve Marius Janukonis Ukrainos „5 kanalui“ pareiškė, kad Lietuva pasiruošusi tiekti ginkluotę nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai ir tai, kad „kai kurie žingsniai jau padaryti“.

„Tokia politinė valia yra, ir ją viešai yra paskelbusi Lietuvos aukščiausia vadovybė. Kai kurie žingsniai jau padaryti, mes ir toliau darysime tokius žingsnius, tarp jų ir ginklų tiekimo Ukrainai kryptimi. Plačiau sunku kalbėti, bet mes pasirengę“, – pareiškė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje M. Janukonis.

Nors tai, kad Lietuva Ukrainai jau buvo išsiuntusi partiją ginkluotės elementų, yra viešai pareiškę tiek Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, tiek Lietuvos užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrai Linas Linkevičius ir Juozas Olekas, staiga visiems netikėtai premjeras Algirdas Butkevičius puolė viešai neigti tokią Lietuvos paramą Ukrainai.

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Skydas Lietuvai - kad nebaigtumėm kaip gruzinai

R. Bogdanas. Skydas Lietuvai - kad nebaigtumėm kaip gruzinaidelfi.lt 2015-06-29

Nuo pat mūsų įstojimo į NATO 2004 m. buvo vengiama kalbėti apie bet kokius realius gynybos veiksmus. Net pats mūsų priėmimas turėjo pakankamai skeptikų, kurie pagaliau nusileido dėl mūsų narystės, bet daugiau – nė žingsnio. Penktas straipsnis dėl kolektyvinės gynybos yra, ir to užtenka.

Atvažiavęs į Vilnių JAV prezidentas George‘as Bushas Rotušės aikštėje patvirtino, jog Lietuvos priešai bus ir JAV priešai. Padrąsino, bet pavidalo nesuteikė.

Dar ir šiandien galima rasti samprotaujančių, jog mūsų priėmimas kažkokiu būdu pažemino ar įbaugino Rusiją, pastūmėdamas ją elgtis agresyviai. Šitiems skeptikams galėčiau atsakyti savo draugės garsios apžvalgininkės maskvietės Julijos Latyninos žodžiais, kuri prieš keletą metų man sakė, jog be narystės NATO jau būtume sulaukę rusų tankų, kaip jų sulaukė Gruzija 2008 m.

Ar stipresni vėl dalinsis silpnesnius?

Kitas saugumo stiprinimo etapas po narystės buvo gynybos planai Baltijos šalims. Ne vienerius metus užtruko įtikinėjimas dėl jų reikalingumo, pastangas dėjo aukšti politikai, pradedant prezidente Dalia Grybauskaite, nuolat ta kryptimi dirbo mūsų diplomatai, įskaitant tuometinį Lietuvos ambasadorių prie NATO Liną Linkevičių. 

Nors mūsų pašonėje jau buvo prasidėjusi Kaliningrado srities remilitarizacija, kai 10 000 Rusijos kariškių grupuotė padidėjo dešimt kartų, Lietuvos pastangos stiprinti savo saugumą su NATO pagalba irgi sulaukė kaltinimų rusofobija, nesveiku įtarumu, kas džiugino susiraukusio Kremliaus ausį. 

Iki maždaug 2007 m. oficiali Rusijos doktrina buvo euroatlantinė integracija, kurią ji pakeitė į neaiškaus turinio eurazinę integraciją. Iki tų metų Rusija laikėsi Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties, po to pradėjo ją pažeidinėti, o dabar galutinai sustabdė dalyvavimą šioje sutartyje. Naujos doktrinos turinys ėmė ryškėti agresijos Ukrainoje šviesoje. 

Skaityti daugiau...

​Opozicija apie premjero patarėjos vizitą į Rusiją: gėdingas faktas, dėl kurio atsakingas Butkevičius

alfa.lt 2015-06-25

Opozicija teigia, kad ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjos Irinos Urbonavičiūtės dalyvavimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo rengtame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume yra „gėdingas faktas“ ir „Lietuvos šūvis sau į koją“. Liberalų lyderis Eligijus Masiulis sako, kad už tai „atsakomybė tenka pačiam premjerui“, su kurio leidimu vyko patarėja.

Birželio 18–20 dienomis Vakarų ekonominių sankcijų spaudžiama Vladimiro Putino Rusija surengė kasmetinį tarptautinį ekonominį forumą Sankt Peterburge. Buvo dedamos milžiniškos pastangos, kad forume dalyvautų ne tik stambiausių pasaulio korporacijų vadovai, tačiau ir kuo aukštesni politikai, ypač iš Europos Sąjungos. Rusijos Vyriausybė išsiuntė kvietimus aukštiems politikams. Lietuvoje juos oficialiais kanalais gavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, ūkio ministras Evaldas Gustas, energetikos ministras Rokas Masiulis, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Remigijus Motuzas.

Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje nuspręsta, kad politiniu lygiu atstovavimo nebus, Lietuvos ministrai į Sankt Peterburgą nevyks, o forume šaliai atstovaus ambasadorius R. Motuzas. Apie tai raštu informuotas Sankt Peterburgo tarptautinio ekonominio forumo organizacinio komiteto pirmininkas, Rusijos vicepremjeras Sergejus Prikhodko.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad yra ir penktas kvietimas, kuris gautas kitais, o ne šiais oficialiais, kanalais. Jį gavo ryšiais Rusijoje besigirianti ministro pirmininko patarėja ekonomikos klausimais Irina Urbonavičiūtė. Pastaroji į forumą atvyko.

„Patarėjos lygmuo yra irgi aukštas statutas ir šiuo atveju esamoje geopolitinėje situacijoje dalyvavimas tokioje konferencijoje sukelia daug klausimų, ar adekvačiai suvokia situacijos rimtumą ir premjeras, ir jo aplinka, ir ar tokie dvigubi žaidimai neprives prie to, kad vargu bau kažkokia čia ekonominė nauda Lietuvai bus iš jos sudalyvavimo toje konferencijoje, tačiau politinės propagandos požiūriu tai mes sau šaudome į koją“, – sako opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis.

Skaityti daugiau...