Tai reiškia, kad, remiantis „Gazprom“ duomenimis, rusiškų dujų kaina Ukrainai trečiąjį 2015 metų ketvirtį be nuolaidos sieks 287,15 dolerių (256,09 Eur) už tūkstantį kubinių metrų, o ketvirtą ketvirtį – 262,5 dolerius (234,10 Eur). Antrąjį ketvirtį kaina su nuolaida siekė 247,18 dolerių (220,44 Eur) už tūkstantį kubinių metrų. Pirmąjį 2015 metų ketvirtį nuolaida dujoms sudarė 23 proc. sutartyje nurodytos kainos, o antrąjį ketvirtį – jau 29 proc.
Svarbu
Registracija
V. Putinas turi liūdnų naujienų Ukrainai
delfi.lt 2015-06-24
Atpigus naftai, Rusija jokiais būdais nebegali Ukrainai taikyti ankstesnės nuolaidos gamtinėms dujoms, tačiau jų kaina Ukrainai negali būti didesnė nei kaimyninėms šalis, pavyzdžiui, Lenkijai, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia newsru.com.
„Šiuo atveju svarbiausias klausimas yra kaina. Akivaizdu, kad, ir toliau pingant naftai, pagal ką ir nustatoma dujų kaina, mes nebegalėsime pasiūlyti tokio dydžio nuolaidos, kokia buvo taikoma anksčiau. Nepaisant to, bet kokiu atveju galutinė kaina vartotojams iš Ukrainos neturi būti didesnė nei kaimyninėms valstybėms, pavyzdžiui, Lenkijai“, – Rusijos prezidentą cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
V. Landsbergis apdovanotas Rumunijos ordinu
lzinios.lt 2015-06-24
Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę profesorius Vytautas Landsbergis apdovanotas Rumunijos Karūnos Didžiojo Kryžiaus rango ordinu.
V.Landsbergį buvęs Rumunijos karalius Mihai Pirmasis per savo dukterį Margaretą apdovanojo antradienį, pranešė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Pasak pranešimo, V.Landsbergis apdovanotas „už jo žavią politinę asmenybę, paremtą orumo, drąsos ir asmeninio pavyzdžio, už tai, kad buvo pirmasis laisvos Lietuvos vadovas, iž jo svarbų indelį 1989 metų rugpjūčio 23 dieną organizuojant Laisvės Grandinę, sukėlusią sovietų valdžios žlugimą“.
V. Landsbergis. Valdančiosios daugumos verdiktas Lietuvai: nesitikėk
delfi.lt 2015-06-18
Seimo dauguma krito veidu į purvą. Išsigando Generalinės prokuratūros atnaujinimo ir atvirai apie blogybes prabilusio kandidato į GP vadovus.
Telieka ši verčiau pakrikusi ir neveiksni kovose su klestinčia korupcija, nepajėgi net suformuluoti kaltinimo pačios marinuojamoje Medininkų žudynių byloje. O gal priešingai: pajėgi dangstyti rezonansus ir ginti kitos valstybės, agresorės interesus, neva didelių nusikaltimų prieš Lietuvą ir žmoniškumą 1991-aisiais nebūta.
Toks tad valdančiosios daugumos verdiktas Lietuvai: nesitikėk. Mus tenkina esamoji padėtis. Jei tau nepatinka – važiuok lauk, nusivylusioji. Nors reiktų sakyti bent jaunimui: nevažiuok, taisyk iš esmės, remontuok papuvusį teisinį tėvynės namą.
Kas dabar? Neveiksnus generalinės prokuratūros vadovas atleistas, o atrodęs veiksnus – nepatvirtintas. Valdančiajai Seimo daugumai tai geriau, negu vargšės teisėsaugos pažanga. Koaliciją mat sudaro ir jau nuteisti sukčiai, ir drumsto smėlio į akis pylėjai. Gal ir keli priekvailiai, kurie mano, kad Prezidentė vedžios ir vedžios atmetamus kandidatus, kol pataikys patinkamą Petrui ir Piotrui.
A.Kubilius: Apie nacionalinius klausimus
bernardinai.lt 2015-06-18
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba diskusijoje Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais. (2015 06 18)
Gerai, kad pradedame tokių diskusijų tradiciją. Tai, skandinavų pavyzdžiu, galėtų tapti vieta, kur vyktų rimčiausi nacionaliniai debatai šia svarbia tema.
Prisipažinkime, dar prieš pusantrų metų niekas nesitikėjome, kad susidursime su tokiais iššūkiais mūsų nacionaliniam saugumui, kokius matome dabar. 2007 metais, kai rašėme „Rusijos sulaikymo strategiją“, joje daugiau kalbėjome apie tai, kaip tapti energetiškai nepriklausomais, nei apie krašto gynybos reikalus. Net ir po 2008 metų Rusijos agresijos prieš Gruziją mums, prasidėjus pasaulinei krizei, atrodė svarbiau garantuoti mūsų finansų saugumą ir stabilumą, o taip pat ir imtis realių energetinio saugumo darbų, nei ieškoti būdų kaip labai intensyviai stiprinti gynybinius pajėgumus. Net ir praėjusių metų pradžioje, dar iki Maidano pergalės, skelbėme Rusijos minkštųjų galių sulaikymo strategiją, nes matėme daug požymių, kad Rusija efektyvina savo informacinio karo ir minkštųjų galių priemones, bet vis dar netikėjome, kad gali įvykti tai, ką matėme per visus pastaruosius metus: Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, demonstratyviai laužant visas tarptautines teisės normas.
Gerai yra tai, kad per šiuos metus visi mes daugiau ar mažiau pabudome. Gerai, kad pradėjo pabusti ir Vakarai. Pradėjome didinti gynybos finansavimą, sugrąžinome šauktinių kariuomenę, matome žymiai daugiau NATO aktyvumo mūsų regione.
Tačiau, mano įsitikinimu, mums vis dar trūksta gilesnio ir išsamesnio mūsų laukiančių ilgalaikių iššūkių suvokimo ir tinkamo pasirengimo juos pasitikti.
Pirmas iššūkis, kurį turime labai aiškiai suprasti, yra tas, kad tai, ką matėme per paskutinius metus – tai yra Putino agresyvų elgesį Ukrainoje arba dar vieną Putino karą, - toks Kremliaus elgesys gali tęstis dar daugelį metų. Mes turime tai suprasti ir turime tam tinkamai pasiruošti. Kartais man atrodo, kad mes vis dar gyvename naivių iliuzijų veikiami – kad tai greitai pasibaigs, kad tai mūsų nepalies, kad viskas kažkaip greitai normalizuosis. Nenoriu nieko gąsdinti, tačiau turime suvokti, kad Putinas valdžioje gali išlikti tiek, kiek jam leis jo fizinė sveikata, o tai reiškia galbūt dar dvidešimt metų. Ir visą šį laikotarpį jo politika radikaliai į gerąją pusę nesikeis, Rusijoje bus įnirtingai ir agresyviai kovojama už griūvančios paskutinės imperijos Europos kontinente išsaugojimą, ir tai reiškia, kad mes, net jei mūsų ir nepalies tiesioginė agresija, gyvensime kaip pafrontės valstybė.
Masiulis: rinkimų apygardų ribas būtina keisti
alfa.lt 2015-06-18
Naujienų portalas Alfa.lt klausia: „Ar Lietuvos demokratija sustiprėtų perbraižius Seimo rinkimų apygardų ribas?”
Negalime laikyti rinkimus demokratiniais, kuomet vienoje apygardoje atstovą renka gerokai mažiau rinkėjų nei kitoje. Tada gausiose apygardose rinkėjo balso svoris yra santykinai nuvertintas, o mažose – pervertintas. Ir mūsų Konstitucijoje aiškiai yra pabrėžta, kad Seimo nariai renkami „remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise“.
Rinkiminės apygardos buvo sudarytos dar 1992m. ir vėliau faktiškai beveik nekito. Tuo metu apygardos rinkėjų skaičius buvo apylygis, o galiojusi Rinkimų įstatymo logika reikalavo siekti kuo didesnio apygardų vienodumo ir draudė rinkėjų skirtumui tarp apygardų nutolti daugiau kaip 10 proc. nuo vidurkio. Tačiau, dramatiškai kintant gyventojų skaičiui, sudarytos rinkiminės apygardos nebuvo keičiamos, o kai įstatymo raidė nebeatitiko realybės, 2002 m. buvo ne pašalintas egzistuojantis netolygumas, bet pakeistas Rinkimų įstatymas, dvigubai padidinant galimą nuokrypį nuo vidurkio.
Į tokią situaciją, kuri pažeidžia rinkimų demokratinę dvasią, dėmesį atkreipė ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, konstatavęs, kad, remiantis gerąja tarptautine praktika, nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc.
Vakarai perspėja Rusiją: niekas nenori grįžti į Šaltojo karo laikus
alfa.lt 2015-06-18
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būdingi Šaltojo karo refleksai po to, kai Maskva nusprendė savo branduolinį arsenalą šiemet papildyti daugiau kaip 40 tarpžemyninių raketų, praneša „Reuters“.
„Prezidento V. Putino pareiškimas apie Rusijos raketų arsenalo papildymą yra nereikalingas ir tikrai neprisideda prie stabilumo bei įtampos mažinimo Europoje“, – naujienų portalui „Spiegel Online“ sakė F. W. Steinmeieris.
„Pasaulis pasikeitė nuo Šaltojo karo pabaigos 1989 metais, tačiau seni to laikotarpio refleksai yra kur kas akivaizdesni, nei mes galvojome iki praėjusių metų“, – pridūrė ministras.
ES vieningai priėmė Rusijai nepalankų sprendimą
delfi.lt 2015-06-17
Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai, spręsdami dėl sankcijų Rusijai pratęsimo, buvo vieningi, sako Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis.
ES ambasadoriai trečiadienį susitarė pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai iki kitų metų sausio pabaigos.
„Šiandien sprendimas priimtas vienbalsiai nė vienai šaliai nekeliant klausimų. Tai parodymas, kad galima priimti vieningai sprendimus ir šituo jautriu klausimu, kad yra visuotinis pripažinimas Europos Sąjungoje, jog situacija Rytų Ukrainoje yra labai rimta, ir, aišku, apskritai saugumo situacija regione turint Rusijos signalus yra sudėtinga“, - BNS sakė R.Karoblis.
Anot jo, Liuksemburge susitinkantys užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų be diskusijų patvirtinti sprendimą dėl sankcijų pratęsimo.
„Tikimės, kad bus patvirtinta be diskusijų pirmadienį Užsienio reikalų taryboje. Tekstas patvirtintas, principinis sprendimas yra, tikimės, kad jokių siurprizų neturėtų būti“, - teigė diplomatas.
Sankcijos Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektoriams buvo įvestos 2014 metų liepą vienerių metų laikotarpiui, atsakant į Maskvos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją ir jos paramą Ukrainos rytuose kovojantiems separatistams.
Antakalnyje atidengtas memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę
alfa.lt 2015-06-15
Birželio 15 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, kiti krašto apsaugos sistemos vadovybės atstovai ir kariai dalyvavo Okupacijos ir genocido dienos 75-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.
Ministras ir kariuomenės vadas dalyvavo iškilmingame minėjime Seimo konferencijų salėje ir Nepriklausomybės aikštėje vykusioje Valstybės vėliavos ceremonijoje. Jos metu, pagerbiant tragiškas netektis, visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleido per trečdalį stiebo. Taip pat, visi žuvę už Lietuvos laisvę buvo pagerbti visuotine tylos minute.
Taip pat, pagerbiant okupacijos, genocido ir sovietmečio aukas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme vyko atminimo valanda-koncertas.