Mindaugas Sabutis: Sekmadienio homilija. Atleidžiama tiems, kurie neieško pasiteisinimų

15min.lt 2014-05-25

Kai Mozė pakilo į Siono kalną, kad gautų iš Dievo Įstatymą, nekantraudama tauta nusiliejo aukso veršį ir jį garbino. Žmonės pamiršo, kaip buvo išvesti iš vergovės – pamiršo nelaimes, užgriuvusias Egipto žemę, pamiršo kelią per Raudonąją jūrą ir toje pačioje jūroje pražuvusią faraono kariuomenę. Pamiršo, kad Dievas neapleido jų nei dieną, nei naktį. Visi žmonės, garbinę aukso veršį, patys buvo tų nuostabių įvykių liudytojai. Tačiau, Mozei ilgėliau negrįžus, lyg ir pamiršo, ką Dievas jiems buvo padaręs.

VIEŠPATS tarė Mozei: „Skubėk tuojau pat žemyn! Tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nedorai pasielgė. Jie suskubo pasukti iš kelio, kuriuo eiti buvau jiems įsakęs, nusiliedino veršį ir aukoja jam, sakydami: ‘Izraeli, štai tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!’“ VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Matau, kad ši tauta yra kietasprandė. Todėl dabar palik mane vieną, kad mano įniršis jiems įsiliepsnotų ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padaryčiau didelę tautą.“

Bet Mozė maldavo VIEŠPATĮ, savo Dievą, ir sakė: „O VIEŠPATIE, kam gi dega Tavo įniršis prieš tautą, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia galia ir galinga ranka? Kam gi egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Pikto siekdamas, Jis išvedė juos tik išžudyti kalnuose ir išnaikinti nuo žemės paviršiaus’? Nusigręžk nuo savo degančio įniršio, pasigailėk ir nesiųsk nelaimės savo tautai. Atsimink Abraomą, Izaoką ir Izraelį, savo tarnus, kaip Tu prisiekei jiems pačiu savimi, sakydamas: ‘Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šį kraštą, kurį pažadėjau, duosiu jūsų palikuonims, ir jie paveldės jį amžinai.’“ VIEŠPATS pasigailėjo ir nesiuntė nelaimės, kuria buvo grasinęs savo tautai. (Išėjimo 32,7-14)

Viena iš didžiausių mūsų, krikščionių, bėdų, kad mes apie Dievą nemąstome rimtai. Ir jeigu viduramžiais krikščionys Dievą įsivaizdavo kaip nenuspėjamą, nepermaldaujamą despotą, tik ir laukiantį progos nubausti ar nuskriausti žmones, mūsų laikais priešingai – dažnai Dievą suvokame kaip senelį, atlaidžiai žiūrintį į anūkų išdaigas.

Skaityti daugiau...

Mokytoja iš Jašiūnų Daiva Paltanavičienė: tautinės nesantaikos Šalčininkų krašte nėra

Šalčininkai15min.lt 2014-05-22

Jau ne vienerius metus Lietuvoje gajus stereotipas, kad Šalčininkų mieste ir rajone lietuvių reikia ieškoti su žiburiu, o radus atidžiai saugoti, nes juos skriaudžia vietos lenkai, rusai, baltarusiai. Tačiau Šalčininkų rajono Jašiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Paltanavičienė tvirtina, kad jokios tautinės nesantaikos čia nėra – vaikai kalba įvairiomis kalbomis, tačiau puikiai sutaria ir net yra tolerantiškesni.

Konfliktų nėra

Pedagogė tikina, kad nei jų mokykloje, nei miestelyje, nei iš viso Šalčininkų krašte nepasitaiko konfliktų, paremtų nemeile vienai ar kitai tautai ir jos atstovams. „Gal mokytojai savo kasdieniu darbu, pastangomis įskiepija pilietiškumą ir toleranciją. Kartais net Seimo atstovams reikėtų pasimokyti: nė vieno konflikto nėra buvę. Per tiek metų, kiek dirbu mokykloje, nesu girdėjusi, kad vaikai būtų įžeidę, įvardiję tautybę konflikto metu, žmogaus tiesių pažeidimų dėl šito dalyko tikrai nėra buvę“, – sakė Jašiūnų „Aušros“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

D.Paltanavičienė įsitikinusi, kad šie vaikai, augantis daugiatautėje aplinkoje, yra tolerantiškesni, greičiau ištiesia pagalbos ranką, ypač jei mato, kad kažkas kažko nesupranta. „Mes persikraustėme gyventi iš Marijampolės, todėl mūsų vaikai nemokėjo rusų kalbos. Nebuvo jokių problemų. Tuojau atsirado, kas padeda, paaiškina“, – teigė pedagogė, neslėpdama, kad tenka atsakinėti į draugų, pažįstamų iš kitų Lietuvos regionų klausimus, kaip lietuviai čia iš viso gali gyventi.

Šioje Šalčininkų rajono mokykloje vaikų iš lietuviškų šeimų nėra daug, daugiausia – iš mišrių ar kitataučių. Tuo mokykla visiškai nesiskiria nuo bendros situacijos Šalčininkų rajone.

Skaityti daugiau...

Daug lemsiantys prezidento rinkimai

veidas.lt 2014-05-23

Šį savaitgalį vyksiantys Ukrainos prezidento rinkimai, kaip ir tuo pat metu rengiamas Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas, turi aiškų favoritą, tačiau, kitaip nei mūsų šalyje, Ukrainoje ir toliau išlieka nežinomybė, kas valstybės laukia rinkimams praėjus.

Ukrainos prezidento rinkimai, nors ir sunkiai, skinasi kelią į priekį. Šiuose rinkimuose varžosi net 21 kandidatas, iš kurių tik septyni yra iškelti kurios nors partijos. Gegužės 6–8 d. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės “GfK Ukraine” atliktos apklausos duomenimis, absoliutus šių rinkimų favoritas yra aiškus – tai šokolado karalius Piotras Porošenka, šiuo metu turintis maždaug 40 proc. piliečių paramą. Nepaisant to, sudėtingą situaciją išgyvenančios Ukrainos prezidento rinkimų baigtį ir galimus tolesnius scenarijus politikos ekspertai prognozuoja atsargiai.
Nors dar vykstant Kijevo Maidano judėjimui vienas pagrindinių pretendentų užimti tuomet Viktoro Janukovyčiaus tebekontroliuojamą prezidento postą buvo partijos “Udar” (“Smūgis) lyderis Vitalijus Klyčko, jis savo kandidatūrą atsiėmė P.Porošenkos naudai. Viena iš partijos “Batkivščyna” (“Tėvynė”) lyderių, dėl neskaidrių sandorių su Rusija kalinta Julija Tymošenko, kurios teismo procesas buvo viena pagrindinių Vakarų kritikos strėlių Ukrainos atžvilgiu, nebesišildo tokiuose šlovės spinduliuose kaip anksčiau. Dažnai vadinta realia kandidate užimti šalies vadovo postą, ji šiuo metu dėl antrosios pozicijos varžosi su buvusiu Regionų partijos nariu oligarchu Serhijumi Tihipka.

Skaityti daugiau...

Europos Sąjunga rengiasi galimam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui

Guentheris Oettingeris15min.lt 2014-05-23

Europos Sąjunga (ES) rengia apsirūpinimo energijos ištekliais planą tuo atveju, jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą, rašo Vokietijos leidinys „Deutsche Welle“.

ES energetikos komisaras Guntheris Oettingeris trečiadienį Briuselyje vykusioje tarptautinėje energetikos konferencijoje pranešė, kad Europos Komisijos rengiamas priemonių planas bus pristatytas per artimiausias dvi savaites.

„Rengiamas planas numatys energijos išteklių šaltinių diversifikavimą, tiekimo maršrutus ir tiekėjus“, – pareiškė G.Oettingeris, kurį cituoja Vokietijos naujienų agentūra DPA.

„Deutsche Welle“ žiniomis, šis planas jau parengtas. Jame akcentuota būtinybė užpildyti požemines gamtinių dujų saugyklas, parengti nacionalinius priemonių planus ypatingiems atvejams, imtis priemonių aprūpinti dujomis Baltijos šalis ir Bulgariją, kurios dabar yra visiškai priklausomos nuo Rusijos monopolininko „Gazprom“.

Skaityti daugiau...

Britų žurnalistas Edwardas Lucasas: pasaulio lyderiai galėtų pasimokyti iš princo Charleso drąsos, nes dialogas V.Putino nesustabdys

Edwardas Lucasas15min.lt 2014-05-22

Britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas savo straipsnyje „The Daily Mail“ rašo, kad princas Charlesas pasakė tai, ko nedrįsta pasakyti kiti valstybių lyderiai – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra labai panašus į nacistinės Vokietijos lyderį Adolfą Hitlerį. „Mes tikimės, kad dialogo pakaks. Tai neveikė ketvirtajame dešimtmetyje, neveiks ir dabar“, – perspėja jis.

Anot E.Lucaso ketvirtajame dešimtmetyje Winstonas Churchillis buvo tas drąsus, tačiau vienišas, balsas, kuris britus perspėjo apie nacių agresijos pavojų Europoje. Šiandien pareiga kalbėti tiesą apie šiuolaikinio diktatoriaus Vladimiro Putino režimo keliamą mirtiną grėsmę teko princui Charlesui.

E.Lucasas pripažįsta, kad Charlesas taip atvirai savo nuomonės negalės dėstyti, kai taps karaliumi – jam teks sekti savo motinos Elžbietos pėdomis ir nutylėti asmeninę nuomonę. „Tačiau tas laikas dar neatėjo“, – „Princas buvo draugiškas, jautrus ir pasisakė kaip tik vietoje. Jaunesni karališkosios šeimos nariai galėtų šio to pasimokyti iš jo. Taip pat – ir kitų valstybių lyderiai“, – įsitikinęs žurnalistas.

Skaityti daugiau...

Vladimiro Putino parankiniai ieškojo galimybių Baltijos šalyse pakartoti Krymo scenarijų

15min.lt 2014-05-22

Žmonės iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos kovą lankėsi Latvijoje ir Estijoje ir aiškinosi galimybę šiose šalyse pakartoti Krymo scenarijų. Sugrįžę į Maskvą jie pateikė nepalankias prognozes, pareiškė politologas iš Rusijos Dmitrijus Oreškinas.

Kaip rašo Telegraf.lv, D.Oreškinas teigė, kad du V.Putinui artimi pareigūnai dalyvavo susitikimuose su Latvijos ir Estijos partijų atstovais.

Po pokalbių jiems tapo aišku, kad galimybė čia pakartoti Krymo okupacijos scenarijų yra labai menka.

Po Kremliaus atstovų vizitų Baltijos šalių vadovai aršiai kritikavo Rusijos veiksmus. Politologas mano, kad taip nutiko todėl, kad jie žinojo apie slaptus V.Putino parankinių vizitus.

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Pakalnutės ir kiti rinkimų žolynai

Ramūnas Bogdanasdelfi.lt 2014-05-22

Šį savaitgalį vyks dveji rinkimai: į Europos parlamentą ir prezidento rinkimų finalas. Turime išskirtinį politiką, kuris dalyvauja iškart abejuose rinkimuose. Gerbėjų simpatijas jis patraukia ramiu mandagiu kalbėjimu. Kaip nebūsi ramus, kai ant nugaros – patikimas parašiutas? Nepataikai į vėjuotą sudėtingą Daukanto aikštę – nusileidi ramioje Briuselio pievelėje, kur sveikatos negadina atsakomybės našta. Daugeliui stebėtojų kyla įtarimai, kad būtent ten Zigmantas Balčytis jau nusitaikęs, su perspektyva patekti į Europos komisarus.

Jei Dalia Grybauskaitė eina į rinkimus su šūkiu „tęsti“ ir nepaišydama gaisrinio išėjimo, tai tyliojo politiko dėlionėje matosi net trys ateities variantai. Apdairu ir gudru. Paruoštas išėjimas leido Z. Balčyčiui ramiai antrinti prezidentei pirmuose finalo debatuose: „Aš visiškai pritariu“.

Savo praeities veiksmus abu kandidatai vertina panašiai: prezidentė jokių savo klaidų nepripažįsta, jas vadindama pamokomis; Z. Balčytis savo kaip finansų ministro nesėkmę dėl nepavykusio euro įvedimo 2007 m. prisimena kaip „įdomų metą“. Tačiau klaida nustoja būti suklydimu ir tampa patirtimi tik tuo atveju, jei ji pripažįstamas už klaidą.

Biurokratinės Briuselio baltosios rankovės turbūt labiausiai tinka Z. Balčyčio būdui ir suvaldytų jo polinkį veikti neįspėjus net artimiausių žmonių: socdemų garbės pirmininko Aloyzo Sakalo žodžiais, Z. Balčytis iš pradžių pasiskelbė einąs į prezidentus, o tik paskui derino šį sprendimą partijos taryboje; ponia Severina Balčytienė atvirai TV laidoje pasakojo, kad dažnai nežinanti, kur jos vyras – ar medžioklėje, ar žvejyboje, ar į Briuselį išlėkęs. Su tokiu prezidentu Lietuvai, kaip tai žmonelei, beliktų šieną grėbti iš nežinios, kur jos galva klajoja. 

Darbiečių darželis gavėjams

Tačiau parašiutas nepatinka Viktorui Uspaskichui, kuris yra labiau pamėgęs slėptis užuovėjose nuo teisingumo. Pats vėl taikydamas į Europos parlamentą, jis kėlė sąlygą Z. Balčyčiui atsisakyti Briuselio krypties už Darbo partijos palaikymą. Turbūt tik darbiečių rinkėjų neglumina faktas, kad kandidatas V. Uspaskichuas net nežino, jog atsisakyti jau per vėlu, jog visi rinkimų biuleteniai jau išspausdinti. O kam rūpintis, kai esi tikras, kad kol kas užteks Lietuvoje balsuotojų, kurie padės dar kartą laikinai išsisukti nuo teismo?

Skaityti daugiau...

Šlapia dešra ant prezidento rinkėjų stalo

lzinios.lt 2014-05-22

Li­kus vos ke­lioms die­noms iki pre­zi­den­to rin­ki­mų kul­mi­na­ci­jos, ėmė ryš­kė­ti įdo­mi ten­den­ci­ja – vio­le­ti­nės ki­še­ni­nės opo­zi­ci­jos at­sto­vai la­bai su­si­rū­pi­no kon­ser­va­to­rių-krikš­čio­nių de­mo­kra­tų po­zi­ci­ja re­miant da­bar­ti­nę pre­zi­den­tę. 

Iki to­bu­lu­mo iš­lai­žy­tas te­zes apie lands­ber­gi­nin­kus (su­prask - „pa­da­li­ju­sius ir te­be­da­li­jan­čius Lie­tu­vą“) ir bra­zaus­ki­nin­kus (su­prask – „vi­sa­da dir­bu­sius Lie­tu­vai“) vėl mė­gi­na­ma iš­vy­nio­ti iš bliz­gan­čio vio­le­ti­nio po­pie­rė­lio. Tie­sa, į tą po­pie­rė­lį per daug ne­sis­laps­tant vy­nio­ja­ma ta pa­ti ideo­lo­gi­nė „šla­pia deš­ra“: lands­ber­gi­nin­kai skal­do, im­ituo­ja rin­ki­mus... Net ne­pa­lie­ka­mas ra­my­bė­je pa­čių so­cial­de­mo­kra­tų ap­kram­ty­tas ge­ne­ro­las Jo­nas Kron­kai­tis. Veid­mai­nys­tės tea­tro re­dak­to­rius bai­gia iš­lie­ti kro­ko­di­lo aša­ras, kad ki­ta­dos ge­ne­ro­las J. Kron­kai­tis nė vie­no blo­go žo­džio ne­pa­sa­kė apie sa­vo Tė­vy­nės są­jun­gą, ir dar kar­tą ap­ver­kia Ro­lan­do Pa­kso ir Al­gir­do But­ke­vi­čiaus rin­ki­mų tan­de­mą. Pri­ke­lia­mas ir ne nau­jas, bet vio­le­ti­nės sau­lės apš­vies­tas at­ra­di­mas – pa­si­ro­do, at­sis­ky­ri­mu nuo So­vie­tų Są­jun­gos Lie­tu­vos ko­mu­nis­tai pra­dė­jo „rea­lią“ blo­gio im­pe­ri­jos griū­tį, ku­ri dar ap­gy­nė Są­jū­dį nuo KGB rep­re­si­jų. To­kią ideo­lo­gi­nę „šla­pią deš­rą“ mė­gi­na­ma pa­tiek­ti rin­kė­jui ant pre­zi­den­to rin­ki­mų sta­lo. Ma­tyt, re­ve­ran­sai eks­ko­mu­niz­mui, sie­ja­mi su pu­čia­mais Da­lios Gry­baus­kai­tės biog­ra­fi­jos bur­bu­lais, yra pa­sku­ti­nis šiau­das per an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą. Nors ir ban­do­ma ma­ni­pu­liuo­ti žo­džiais "pa­trio­tiz­mas" ar "idea­liz­mas", pa­tiems ma­ni­pu­lia­to­riams jų tu­ri­nys su­nkiai su­vo­kia­mas.

Skaityti daugiau...