• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Kęstutis Masiulis: Kodėl komentatoriai „užsisėdę“ ant D.Grybauskaitės?

15min.lt 2014-05-21

Jeigu apžvelgtume spaudą ir paskaitytume, ką apie prezidentę kalba įvairūs komentatoriai, apžvalgininkai, politologai ir analitikai, tai daugelis apie ją turi neigiamą nuomonę. Net kai kalba neutraliai, iš atskirų užuominų ar raktinių žodžių galima numanyti, kad žmogus turi neigiamą nusistatymą. Kodėl taip yra?

 

Prezidentės akyje pamatys net krislą

Nors Prezidento rinkimus lemia tautos balsai, labai didelę ir dažnai lemiamą įtaką turi elito pasirinkimas. Viešus komentatorius taip pat galima priskirti prie elito, nes jų nuomonė turi didelę reikšmę daugybei žmonių.

Todėl neperdėčiau teigdamas, kad didžioji dauguma elito yra nusistatę prieš dabartinę pPrezidentę. Toks jų užsispyrimas ir nepaliaujama kritika lėmė, kad prezidentė pirmame rinkimų ture nepasiekė pergalės ir neteko žymios dalies rinkėjų, lyginant su rezultatais prieš 5 metus.

Kiekvienas prezidentės žodis ar veiksmas sulaukia daugybės komentarų ir išimtinai vien tik neigiamų. Nors tokių dingsčių Dalia Grybauskaitė nesuteikia daug. Ji kalba mažai ir daro gerai apgalvotus veiksmus.

Tuo tarpu kiti aukštieji politikai, kaip premjeras Algirdas Butkevičius ar Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, daro žymiai daugiau klaidų, daug labiau ir dažniau nusišneka, tačiau komentatoriai nėra ant jų taip „užsisėdę“ kaip ant prezidentės. Pakomentuoja ir pereina prie kitų temų. Tuo tarpu apie kokią nors prezidentės jaunystę rašomos knygos ir talpinamos straipsnių serijos žiniasklaidoje, nors ar tokia tema išvis yra apie jos darbo kokybę?

Stiprios asmenybės sulaukia pasipriešinimo

D.Grybauskaitė yra stipri asmenybė ir vien savo žvilgsniu gali nutildyti oponentus. Kaip taikliai pastebėjo „Verslo žinios“, kai prezidentė įžengia, salė nuščiūva ir taip yra ne dėl jos pareigų, bet dėl spinduliuojamos jėgos ir charizmos. Tai tipiniai lyderės bruožai, būdingi valdingam vadovui.

Valdingi ir charizmatiški vadovai visuose kolektyvuose, pradedant mokykla ar kita darboviete, sulaukia kolegų pasipriešinimo. Bijodami tiesiai išsakyti kritiką, ambicingi, tačiau silpni žmonės nuolat skatina nepasitenkinimą vadovu. Panašiai, tik kiek sudėtingiau, susiklostė prezidentės ir elito santykiai Lietuvoje. Dauguma politikų ir verslininkų magnatų bei jų įtakojamų apžvalgininkų norėtų „sukalbamo“ vadovo, bet negali tokio pasodinti į prezidentūrą, todėl nuolat murma prieš dabartinę valstybės galvą.

Skaityti daugiau...

Karalių, vamzdžio ir stabų miestas

lzinios.lt 2014-05-22

Prieš ke­lias sa­vai­tes trum­pai te­ko bend­rau­ti su bu­vu­sia žur­na­lis­te Dai­va Vil­ke­ly­te. Ji šiuo me­tu dar­buo­ja­si Ta­li­ne ir ne­la­bai daž­nai grįž­ta į Vil­nių. Kam te­ko su­tik­ti Dai­vą, tas ži­no, kad jos ener­gi­jos ir ak­ty­vios pi­lie­ti­nės raiš­kos ga­lė­tų pa­vy­dė­ti bet ku­ris Lie­tu­vos po­li­ti­kas ar vers­lo ly­de­ris. Po­kal­bis pa­si­su­ko apie skulp­tū­ras ant Vil­niaus Ža­lio­jo til­to. Jos žo­džiais, to­kios fan­tas­ma­go­ri­jos, kai ša­lia so­vie­ti­nių oku­pan­tų sta­tu­lų plaiks­to­si Vy­tis ir NA­TO vė­lia­vė­lės, nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je ne­pa­ma­ty­si.

To­dėl Dai­vai ki­lo min­tis so­cia­li­nia­me tink­le "Fa­ce­book" skelb­ti ini­cia­ty­vą „Ža­lio­jo til­to iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tas“. Jo tiks­las - pa­ska­tin­ti ju­dė­ji­mą, ku­ris pa­dė­tų sau­giai per­kel­ti šias skulp­tū­ras į ku­rią nors at­okes­nę Lie­tu­vos vie­tą.

Gal­būt tam ge­riau­siai tik­tų Grū­to par­kas, gal sos­ti­nės An­ta­kal­nio ka­pi­nės. Pa­kal­bė­ję, pa­si­ta­rę, pri­ėjo­me prie iš­va­dos, kad iš­kel­di­ni­mą de­rė­tų at­lik­ti be jo­kio pyk­čio. Gal rei­kė­tų net šven­tę su­reng­ti su dū­dų or­kes­tru, iš­kil­min­ga šo­kė­jų pa­ly­da. Ne­abe­jo­ju, kad links­mas ei­ty­nes par­ody­tų vi­so pa­sau­lio te­le­vi­zi­jos, o ir mies­tie­čiams bū­tų sma­gu. Įvai­rių par­ti­jų, ju­dė­ji­mų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai tu­rė­tų erd­vės rėž­ti pra­smin­gų, ug­nin­gų ar ge­du­lin­gų kal­bų. Sei­mo na­riai to­kią šven­tę gal­būt net įtrauk­tų į mi­nė­ti­nų die­nų są­ra­šą.

„Ža­lio­jo til­to iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tas“ ža­da su­si­tar­ti su Grū­to par­ko val­dy­to­jais, jei ne­pa­vyk­tų - su sos­ti­nės val­džia, kad skulp­tū­ros ras­tų sau ra­mią poil­sio vie­tą. O iš Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pra­šy­tų tik tech­ni­kos ir spe­cia­lis­tų pa­gal­bos tiems me­ta­lo ly­di­niams sau­giai nu­kel­ti ir iš­ga­ben­ti.

Ne­su "Fa­ce­book" na­rys, to­dėl for­ma­liai ne­ga­liu pri­klau­sy­ti ku­ria­mam ju­dė­ji­mui, ta­čiau re­miu šią ini­cia­ty­vą, nors ji nė­ra nau­ja. Dis­ku­si­jos dėl Ža­lio­jo til­to ver­da jau dau­giau kaip dvi­de­šimt me­tų. Gin­čai tai įsip­lies­kia, tai vėl už­gęs­ta, tad, ma­nau, at­ėjo lai­kas jų ne­be­nu­trauk­ti ir kon­kre­čiais dar­bais siek­ti tiks­lo. Tu­ri­me kas­dien apie tai kal­bė­ti, kad drą­sos ir ini­cia­ty­vos at­si­ras­tų ne vien feis­bu­ke.

Skaityti daugiau...

Ukraina nesileidžia bauginama

lzinios.lt 2014-05-22

Nors Ukrai­nos pie­try­čiuo­se ne­si­liau­ja su­si­rė­mi­mai, ša­lies pre­zi­den­to rin­ki­mai vyks, kaip ir nu­ma­ty­ta, ge­gu­žės 25 die­ną, sek­ma­die­nį. Vy­riau­sio­ji vals­ty­bės rin­ki­mų ko­mi­si­ja pra­ne­šė, kad bal­sa­vi­mo apy­lin­kių Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se gal­būt aps­kri­tai ne­pa­vyks ati­da­ry­ti.

Va­di­na­si, dau­giau kaip 2 mln. bal­so tei­sę tu­rin­čių Ukrai­nos pi­lie­čių, gy­ve­nan­čių pro­ru­siš­kų su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, ga­li ne­pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės, kas tu­rė­tų tap­ti pre­zi­den­tu. Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se iš vi­so gy­ve­na 14,3 proc. rin­kė­jų.

Lai­ki­no­sios vy­riau­sy­bės pa­dė­tis ti­krai ne­pa­vy­dė­ti­na, ta­čiau dau­ge­lis su­tin­ka, kad nu­kė­lu­si rin­ki­mus, kol ša­ly­je sta­bi­li­zuo­sis pa­dė­tis, ji dau­giau pra­ras­tų, ne­gu lai­mė­tų. De­mo­kra­tiš­kai iš­rink­tas vals­ty­bės va­do­vas su­teik­tų Ukrai­nos val­džiai dau­giau tei­sė­tu­mo. Ki­ta ver­tus, ne­su­da­ręs są­ly­gų bal­suo­ti Do­nec­ko ir Lu­hans­ko gy­ven­to­jams, Ki­je­vas ga­li bū­ti ap­kal­tin­tas di­de­lės da­lies pi­lie­čių nuo­mo­nės ig­no­ra­vi­mu.

Gra­si­na organizatoriams

Ti­kė­ti­na, kad niū­rios rin­ki­mų ko­mi­si­jos prog­no­zės iš­si­pil­dys. Rin­ki­mus Do­nec­ko re­gio­ne or­ga­ni­zuo­jan­tys par­ei­gū­nai sa­kė su­lau­kę gra­si­ni­mų iš pro­ru­siš­kai nu­si­tei­ku­sių se­pa­ra­tis­tų ir pir­ma­die­nį, bai­min­da­mie­si dėl sau­gu­mo, bu­vo pri­vers­ti už­da­ry­ti sa­vo biu­rą. Kai ku­rias rin­ki­mų būs­ti­nes užė­mė pa­tys se­pa­ra­tis­tai. Do­nec­ko mies­te da­bar ne­vei­kia nė vie­nas iš 5 bal­sa­vi­mą ren­gian­čių biu­rų. Čia gra­si­na­ma ne vien rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­riams, bet ir pa­pras­tiems pi­lie­čiams, vie­tos ko­mi­si­jų na­riams.

Skaityti daugiau...

Maskvos ir Pekino sutartis: Vakarų pasmerkta Rusija suka į Aziją

15min.lt 2014-05-21

Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, apie du trečdalius Kinijos importo iš Rusijos sudaro nafta ir gamtinės dujos. Susitarimas tarp Maskvos ir Pekino dar kartą pabrėžė šiuos gyvybiškai abiems šalims svarbius ryšius, rašo BBC korespondentas Jonathanas Marcusas.

Šio susitarimo teko ilgai laukti, nes Kinija dvejojo dėl dujų kainos. Tačiau statistika atskleidžia tik dalį tiesos.

Apie Rusijos ir Kinijos susitarimą paskelbta tokiu metu, kai Maskvos santykiai su Vakarais kaip niekada prasti, labiausiai dėl Ukrainos krizės. Tačiau ne tik: nuomonės radikaliai išsiskyrė Sirijos klausimu ir dėl to, kuria kryptimi savo šalį veda Vladimiras Putinas.

V.Putinas mėgsta pateikti Rusiją kaip priešingą polių ir alternatyvą tam, ką jis vadina dekadentiškais Vakarais.

Taigi sutartis tarp Rusijos „Gazprom“ ir Kinijos nacionalinės naftos korporacijos gali žymėti svarbų lūžio tašką, kai Rusija – tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai – savo žvilgsnį iš vakarų nusuka į Rytus.

Tačiau šis rytų posūkis kelia savų klausimų. Nors Rusija ir laiko save Eurazijos galybe, akivaizdu, kad būtent Pekinas yra kylanti šio regiono žvaigždė. Rusijos energijos eksportas – ji parduoda milžiniškus naftos ir dujų kiekius ne tik Kinijai, bet ir Japonijai bei Pietų Korėjai – suteikia ir jai svarbų vaidmenį regione.

Vis dėlto į tai galima žiūrėti ir kitu kampu. Dabartinės tendencijos pabrėžia energijos eksporto svarbą Rusijos finansams, o ši priklausomybė labai lengvai iš privalumo gali virsti silpnybe. Tai, kad Maskvai prireikė ne vienerių metų, kad susitartų su Pekinu, parodo, kuri pusė turi derybinį pranašumą.

Strateginiame lygmenyje Rusija stiprina savo karinius ryšius su Pekinu. Šį mėnesį bus rengiamos svarbios bendros laivynų pratybos. Tačiau turint galvoje įtampas, kurias regione sukėlė Kinijos laivyno plėtra ir pretenzijos į kai kurias ginčijamas teritorijas, sąjunga su Pekinu toli gražu nebus privalumas Maskvai stengiantis suartėti ir su kitomis regiono žaidėjomis, pavyzdžiui, Japonija.

Skaityti daugiau...

Prezidentūroje subrendo veiksmų planas

Prezidentūroje subrendo veiksmų planasdelfi.lt 2014-05-19

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį surengė susitikimą su ekspertais, skirtą socialinės atskirties mažinimo tematikai.

Po maždaug pusantros valandos trukusio pokalbio pateikta prezidentūros pozicija – esą laikas kelti mažiausias pensijas, grąžinti senuosius ligos pašalpų dydžius ir kitaip pažvelgti į darbo santykius. Tiesa, D. Grybauskaitę konsultavę ekspertai šiais klausimais nebuvo vieningi.

Laikas kelti

Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė žurnalistams perdavė D. Grybauskaitės poziciją.

„Prezidentės nuostata yra tokia, kad šalies ekonomika atsigauna, ir kaip tik dabar yra tas metas, kai galima imtis konkrečių veiksmų, kad galėtume siekti ir socialinio teisingumo, ir sumažinti socialinę atskirtį“, - teigė D. Ulbinaitė.

Pasak jos, D. Grybauskaitė iš ekspertų išgirdo „labai daug pasiūlymų“, tačiau pirmiausiai akcentuoja, jog laikas ne tik kompensuoti sunkmečiu apkarpytas pensijas, bet ir didinti mažiausias pensijas ir grąžinti ligos ir nedarbingumo išmokas į prieškrizinį lygį.

„Dabar 126 tūkst. šalies žmonių verčiasi gaudami nuo 324 Lt iki 650 Lt pensijas. Reikėtų apie tai jau galvoti“, - akcentavo D. Ulbinaitė.

Be to, anot prezidentės patarėjos, laikas rimtai galvoti apie darbo santykių reformą. „Tai yra ypatingai svarbu ir ekonomikos skatinimui, ir investicijų pritraukimui, ir darbo vietų kūrimui“, - teigė D. Ulbinaitė.

Pasak jos, tas pats galioja ir nedarbo išmokoms, ypač kai be darbo lieka aukštos kvalifikacijos specialistai.

Prezidentūra laikosi pozicijos, kad ligos ir nedarbingumo išmokų atstatymas daug pinigų nepareikalautų, o dabartinė padėtis daugelį žmonių stato į labai sunkią padėtį.

„Žmonės arba sirgdami eina į darbą, arba neįperka vaistų, arba negali išlaikyti šeimos gaudami 40 proc. atlyginimo“, - teigė D. Ulbinaitė.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas taip pat pastebėjo, kad po vadinamojo algų atstatymo valstybės sektoriuje atsirado didelės disproporcijos tarp aukštas pareigas užimančių tarnautojų ir eilinių valdininkų.

„Šitą sektorių reikia taip patvarkyti, kad būtų didesnis teisingumas“, - teigė N. Udrėnas.

Skaityti daugiau...

Gabrielius Landsbergis: Kokios Lietuvos norime po dešimties metų?

15min.lt 2014-05-20

Dažnas padorus politikas pasvajoja apie savo valstybę po dešimties, dvidešimties ar daugiau metų. Martinas Lutheris Kingas 1963 m. stovėdamas šalia Linkolno memorialo Vašingtone pasakė savo žymiąją frazę: „Aš turiu svajonę“. Šis didis Jungtinių Valstijų politikas tuo metu svajojo, kad vaikai gyventų valstybėje, kurioje apie žmogų būtų sprendžiama ne iš jo odos spalvos. Tuo metu tai buvo didelis ir sunkus siekis. Dabar JAV vadovauja jau ir juodaodis prezidentas.

Mes, lietuviai, dar prieš dešimtmetį svajojome būti ES ir NATO nariai, o štai šiandien po Lietuvą jau keliauja ekspertai, pasakodami žmonėms, kaip keisis jų gyvenimas nuo sausio pirmosios įvedus eurą.
Prasidėjus įvykiams Ukrainoje NATO partnerių siųsti lėktuvai papildė jau buvusią eskadrilę Šiauliuose, o amerikiečių elitiniai kareiviai išsilaipino Rukloje. Net ir didžiausias skeptikas turėtų būti įtikintas, kad Lietuva pasiekė užsibrėžtus tikslus ir yra patikima NATO ir ES klubų narė. Didžiosios svajonės apie grįžimą į Vakarų demokratijų šeimą, ko taip troškome atsikovoję Nepriklausomybę ir apie ką svajojo ryžtingai sovietams priešinęsi mūsų partizanai, išsipildė, nors kadaise tai atrodė tik tolimas ir sunkiai pasiekiamas tikslas.
Apie kokią Lietuvą šiandien galime svajoti? Kalbėdamas apie ateities Lietuvą su savo vaikais dažnai miniu žodžius, kurie galėtų apibūdinti mūsų valstybę po dvidešimties metų. Noriu, kad mūsų šalis būtų saugi, ryžtinga ir kūrybinga.

Skaityti daugiau...

Atviras laiškas tautiečiams lenkams: „Man gėda“

lrytas.lt 2014-05-19 Renata Underis

„Koloradka“... Kažkada Lietuvos lenkai taip vadindavo baltą aksesuarą kunigo sutanoje prie kaklo. Šiandien „koloradka“ pas mus, Lietuvos lenkus, skamba kaip sinonimas „Georgijaus juostelei“, kurios nešiotoju gegužės 9 dieną, tapo vienas iš mūsų tautiečių. Ar tik vienas? Nežinau.

 

Dar vieną tokį „talismaną“ nuėmiau nuo tavo, Jaroslavai, automobilio (buvo ant lentelės viduje užrašytas tavo vardas). Prie Vilniaus „Akropolio“ vėliau šia juostele papuošiau šiukšlių konteinerį. Tikiuosi, kad kažkada paskaitysi šią rašliavą ir mane suprasi.

Sustojusi prie konteinerio pagalvojau, kokia vis tik stebuklinga ta juostelė! Nes šiandien ji ryžtingai perrišo tą simbolinį, juodą, perdirbto plastiko maišą, viduje palikdama tai, dėl ko tokio pobūdžio maišai įgauna prasmę. O išorėje liko tie, kas neįpratę būti maiše, kas nesutiko į tokį lipti, nes supranta, ką tas maišas reiškia ir kas jame, tokiame perrištame neaiškios kilmės simboliu, galėjo nutūpti.

Sukandau stipriai dantis ir pajutau burnoje kraujo skonį. Pasidarė negera, nes įsivaizdavau vienai sekundei skonį burnoje tų, kuriems tai buvo paskutinis skonis jų gyvenime. Tada, 1940 metų pavasarį, Katynėje. Pradžioje iškilo vaizdai iš vakare per LRT žiūrėto filmo „Katynė“ (ačiū LRT už solidarumą), paskui vaizdai iš Ukrainos.

Tautiečiai, kas iš jūsų šiandien galėtų nesudrebėjus rankai tokią juostelę sau prikabinti prie atlapo? Ir tai padaryti šalia Lenkijos vėliavos spalvos juostelės? Ką jums reiškia šis simbolis?

Skaityti daugiau...

Rusijos ekonomikos bėdos – atlygis už Ukrainos kančias

lrytas.lt 2014-05-20

Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė pripažino, kad prasidedantis Europos ir kitų pasaulio šalių boikotas Rusijos ekonomikai bus skaudus. Su ministrais aptardamas socialinės ir ekonominės plėtros prognozes Rusijos premjeras D.Medvedevas pareiškė, kad šiemet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus ne didesnis nei 0,5 proc., o „jei ir toliau bus justi politinė įtampa, užuot augęs, BVP trauksis 0,2–0,3 procento“.

Pagal Rusijos Federacijos ekonomikos ministerijos prognozę, ateityje padėtis dar blogės. Kaina, kurią Rusija turės sumokėti už geopolitinį konfliktą, – ekonominis ir technologinis atsilikimas. Per penkerius metus nuo 2013 iki 2017 metų pabaigos šalis dukart atsiliks nuo pasaulinės ekonomikos pagal BVP – pasaulyje šis rodiklis išaugs 19,8 proc., o Rusijoje – vos 9,6 proc.

Priežastis – net ne Europos, JAV, kitų valstybių įvedamos sankcijos Rusijai, o nebylus ignoravimas – jo laipsniškai griebiasi pasaulio verslas.

Pirmiausia rusai pajuto, kaip iš šalies traukiasi kapitalas. Įvairių šaltinių duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį valstybė šitaip prarado nuo 50 iki 63 mlrd. dolerių.

Skaičiuojama, kad per metus šis skaičius galėtų išaugti iki 105–136 mlrd. dolerių.

Skaityti daugiau...

Puslapis 856 iš 985

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 851
  • 852
  • 853
  • 854
  • 855
  • 856
  • 857
  • 858
  • 859
  • 860
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis