Svarbu
Registracija
Rasa Pakalkienė: Čiapajevas, Petka ir televizorius
lzinios.lt 2013-11-27Retsykiais svarstoma apie "šliaužiančią okupaciją" iš Rytų. Tokią, kuri mažai pastebima, jei neįsigilini. Manoma, kad Rusija visaip bando okupuoti mūsų tautos sąmonę. Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir apskritai viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie kaimynės šalies rengiamas informacines provokacijas prieš šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Lietuvą.
Tačiau nereikia nė kaimynės agresyvių atakų - patys puolame į rusišką glėbį. Kad tuo įsitikintum, pakanka bet kurioje parduotuvėje pasidairyti po lentynas ir rasti produktų su "šlovingos praeities" ženklais bei pavadinimais, sezono metu pasivaikščioti Palangos gatvėmis ir pasiklausyti, kokia muzika sklinda iš kavinių, atkreipti dėmesį, kokios šalies atlikėjai kviečiami ar atvyksta gastrolių būtent istorinėmis laisvai Lietuvai dienomis. O kai skaitai gausybę komentarų internete prie publikacijų opiomis mūsų valstybei temomis, apskritai gali suabejoti, kur ir kuriuo laikotarpiu gyveni - laisvame krašte XXI amžiuje ar praėjusio šimtmečio sovietinėse erdvėse.
E. Lucasas: kaip Rusija laimi mūšius, bet ne karą
Geopolitinėse varžybose privertusi Ukrainą nepasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, Rusija laimėjo mūšį, bet karą ji pralaimi. Tokios nuomonės laikosi britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Jo teigimu, Rusijos laimėjimai stokoja tikrosios vertės, nes nėra tokie tvarūs, kaip, pavyzdžiui, kinų.
Interviu DELFI E. Lucasas pabrėžė, kad Ukrainos pavyzdys bus gera pamoka Europos Sąjungai, kurios pareigūnai apie Rytų partnerystę kartais kalbėdavo bendradarbiavimo su Rusija kontekste.
„Gera žinia Baltijos šalims ta, kad Ukrainos atvejis buvo skaudi pamoka Europos Sąjungai, kuri apie Rytų partnerystę mąstė bendradarbiavimo su Rusija dvasioje, kol galiausiai suprato, kad Rusija nenori matyti abipusio laimėjimo situacijos“, – sakė E. Lucasas.
„Snoro“ bankas – lyg asmeninė kišenė
alfa.lt 2013-11-27
Praėjus 2 metams po banko „Snoras“ griūties aiškėja, kad jo savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas banko turtu naudojosi lyg savo, rašo „Kauno diena“.
Spėjama, kad tą žinojo pavogtus turtus priglaudęs Šveicarijos bankas, audito kompanija, net aukšto rango pareigūnas. Kuo daugiau pradingusių „Snoro“ pinigų iškapstyti turinčio banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio taikiklyje - senas tradicijas turintis Šveicarijos bankas „Julius Baer“. N. Kuperis jį kaltina neužkirtus kelio nusikaltimui ir reikalauja grąžinti 829 mln. litų. Nors „Snoro“ bankroto administratorius „Kauno dienai“ santykių su banku „Julius Baer“ nekomentavo teigdamas, kad kortų atskleidimas ir viešumas gali sutrukdyti išieškoti lėšas, tačiau N. Kuperio pretenzijos Šveicarijos bankui yra vieša paslaptis.
J. Neverovičius: galutinis apsisprendimas dėl naujos AE – kitąmet
balsas.lt 2013-11-27
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pakartojo, jog naujos atominės elektrinės Visagine likimas galutinai paaiškės kitąmet. Lietuvos Vyriausybė bando gaivinti buvusios Vyriausybės inicijuotą milijardinį projektą, kuriam pernai spalį vykusiame referendume nepritarė daugiau nei pusė šalies gyventojų.
„Turint omenyje, kad sprendimas turi būti bendras – trijų valstybių ir strateginio investuotojo, esame rimtai pasiruošę dirbti. Gruodžio mėnesį turėsime suformuotą darbo komitetą iš ministerijų, lygiagrečiai dirbs įmones. Aš manau, kad kitais metai jau turėtume būti paruošę galutinį atsakymą tiek įmonių, tiek ministerijų lygiu“, – antradienį dienraščio „Verslo žinios“ surengtame Baltijos energetikos forume kalbėjo J.Neverovičius.
A. Butkevičius nežino, ko L. Graužinienė važiuoja į Ukrainą
delfi.lt 2013-11-26
Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius teigia nesąs informuotas apie netikėtą Seimo pirmininkės "darbietės" Loretos Graužinienės sprendimą vykti į Ukrainą. Jis tvirtina nežinąs ir šio vizito motyvų.
"Nežinau nei motyvų to vizito, nei kaip tarėsi", - antradienį Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas.
Bukarešte viešintis premjeras tvirtino apie parlamento vadovės vizitą sužinojęs antradienio rytą iš savo delegacijos narių.
Kita vertus, A.Butkevičius pabrėžė, kad visi vizitai turi būti derinami su Užsienio reikalų ministerija (URM).
"Aišku, visos kelionės yra derinamos su Užsienio reikalų ministerija, nes taip lengviau organizuoti išvykas", - teigė jis.
Tuo metu URM atstovė Rasa Jakilaitienė BNS sakė, kad aukščiausi ministerijos pareigūnai nebuvo informuoti apie Seimo pirmininkės vizitą, jis su URM nederintas.
A.Butkevičius savo ruožtu antradienį teigė, kad reikia dėti visas pastangas, jog būtų pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos sutartis.
"Visi esame suinteresuoti, kad sutartis tarp ES ir Ukrainos būtų pasirašyta", - sakė jis.
A. Kubilius: L. Graužinienės vizitas į Ukrainą – lenktynių su prezidente tęsinys
Seimo pirmininkė L. Graužinienė, netikėtai susiruošusi į Ukrainą, tęsia savotiškas politines lenktynes su prezidente Dalia Grybauskaite. Tokią poziciją antradienį Seime išdėstė opozicijos lyderis, ekspremjeras Andrius Kubilius.
Audrius Bačiulis: L.Graužinienė atsitrenkė į D.Grybauskaitės autoriteto sieną
veidas.lt 2013-11-26
Arši Loretos Graužinienės kritika Dalios Grybauskaitės atžvilgiu nepajėgė pastebimai pakenkti prezidentės populiarumui visuomenėje, užtat pačios naujosios Seimo pirmininkės reitingai smigo į dugną.
Išsisprendė bene didžiausia pastarųjų dviejų mėnesių intriga: kaip prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingus paveiks aršus naujosios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės puolimas?
Nuo pat spalio 3-iosios, kai tik Seimas Viktoro Uspaskicho valia įgijo naują vadovę, tikriausiai nebuvo savaitės be L.Graužinienės išpuolių ar kritikos prezidentės adresu. Iš karto po išrinkimo pažadėjusi, kad nuo šiol Lietuva bus valdoma kitaip, L.Graužinienė kibo į darbą. Nauja šukuosena ~a la~ prezidentė, nauji, D.Grybauskaitės stilių kopijuojantys kostiumėliai, naujas, valdingas, prieštaravimų nepripažįstantis prezidentinis tonas iš Seimo tribūnos. Regis, projekto „Seimo pirmininkė Graužinienė“ autoriai manė, kad sukurdami „Grybauskaitę Nr.2“ jie pasiūlys priimtiną alternatyvą tikrosios D.Grybauskaitės gerbėjams, ypač provincijoje, tarp mažesnių pajamų ir menkesnio išsilavinimo žmonių, dar nuo kolchozų laikų išsiilgusių tvirtos rankos vadovo.
Vytautas Landsbergis: Viršūnių patikra
Europos viršūnių susitikimas, tad ir galutinė jo patikra - šią savaitę. Tačiau palaipsnė, sisteminė ir pamatinė patikra vyksta jau kurį laiką.
Iš penkių kandidačių į prekybinį politinį suartėjimą su Europos Sąjunga (todėl nelendant į Rusijos muitų sąjungą) pirmoji atšoko Armėnija. Tai jos prezidentas, viešėdamas Maskvoje, susitarė ir pareiškė, nesitardamas nei su tauta, nei su parlamentu, kad Armėnijos kelias eina su Rusija į Aziją. Ne į Europą.
Tokia žinia kažkodėl nepadėjo išryškinti Azerbaidžano europinio pasirinkimo. Šįkart pati Europa arba Europos Sąjunga pasirinko asmens laisvių dalyką iškelti kandidatėms į sutartį kaip svarbiausią kvalifikacinę viršūnę, o šalies pasirinkimo laisvę arba nevergavimą kitai valstybei palikti nereikšmingose daubose. Net „Freedom House“ konferencijoje Vilniuje ši organizacija įrašė Armėniją į „pusiau laisvų“ kategoriją, palikdama Azerbaidžaną su Gudija vienodai juodoj baloj, nors laisvos ir nepriklausomos valstybinės laikysenos požiūriu viskas būtų priešingai, Armėnijos ir Gudijos rusiški kariniai protektoratai vienoje linijos pusėje, o Azerbaidžanas - kitoje.
Gintaras Sarafinas. Formalus teisingumas dažnai nėra joks teisingumas
veidas.lt 2013-11-25
Paradoksalu, tačiau formalus teisingumas realybėje dažnai atrodo kaip neteisingumas. Ypač Lietuvoje. Ir toks teisingumas didina nepasitikėjimą savo valstybe.
Žvelgiant formaliai, Konstitucinis Teismas, liepos pirmąją paskelbęs, kad krizės metu priimti įstatymų pakeitimai, kuriais apkarpytos teisėjų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų algos, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, viską atliko tarsi nepriekaištingai, viską pagrindė tobulais teisiniais argumentais. Formaliai ir Vyriausybė pasielgė teisingai, juk algos teisėjams ir tarnautojams atkurtos vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą. Formaliai ir prie Seimo neprisikabinsi – jis taip pat teisus.
O jei žvelgi neformaliai, žmogiškai, kažkaip neskaniai viskas atrodo. Ir joks čia teisingumas. Teisėjams, ministrams, tarnautojams atlyginimai didėja (kitaip tariant, grąžinami į ankstesnį lygį), o mokytojams, kultūros darbuotojams ir medikams – ne. Pensininkams pensijų taip pat niekas nei padidinti, nei atkurti neplanuoja, neįgaliesiems socialinės išmokos irgi nedidės.
Formaliai Konstitucinio Teismo vadovai ir atstovai nesunkiai gali atremti, kad nei dėl pensininkų, nei dėl neįgaliųjų, nei dėl mokytojų, nei dėl medikų, nei dėl kultūros darbuotojų algų ar socialinių išmokų į Konstitucinį Teismą niekas nesikreipė ir neprašė išnagrinėti jų sumažinimo atitikties Konstitucijai. Formaliai ir premjeras su ministrais tegali paskėsčioti rankomis: na, nekalti mes. Bet po tokių sprendimų ir Konstitucinis Teismas, ir kiti teismai, ir Vyriausybė, ir kitos valdžios grandys gali nors ant galvos atsistoti – dauguma šalies gyventojų į jas žvelgs skeptiškai, kritiškai ir, žinoma, nepasitikės. Net jei daugelis kitų sprendimų bus teisingi tiek formaliai, tiek neformaliai.