Svarbu
Registracija
Aras Mockus. Baigtas elektros jungties į Švediją statybų pirmasis etapas
lzinios.lt 2013-11-20
Lapkričio 19 dieną baigtas įgyvendinti pirmasis elektros jungties į Švediją projekto „NordBalt“ etapas. Šis strateginis Lietuvos energetikos projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų pabaigos. Jungtis būtina norint kurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinką. „NordBalt“ projektas įtrauktas į Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją.
„Lietuvai svarbu turėti bent kelias elektros tiekimo alternatyvas, šiuo atveju – kuriamas elektros tinklas su Skandinavijos šalimis“, - kalbėjo perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid“ projektų įgyvendinimo grupės vadovas Rimantas Butkus.
Pagrindinis elektros jungties statybos darbų užsakovas – Švedijos bendrovė ABB. Įvertinus bendrovių pateiktus sprendimus, kaip nutiesti vamzdynus per itin sudėtingą Kuršių marių dugną, atsižvelgus į klimato ir teritorijos ypatumus, pirmajam etapui įgyvendinti buvo pasirinktos dvi įmonės – Vokietijos įmonė „LMR Drilling“ ir Lietuvos įmonė „Kauno dujotekio statyba“.
Reikia parašų už referendumą? Galime parduoti
Parduoti žemės užsienio šalių piliečiams negalima, o pirkti žmonių parašus – galima. Tokias išvadas galima daryti pasidomėjus referendumo dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams inicijavimo subtilybėmis.
Portalo lrytas.lt žurnalistai pabandė įsidarbinti parašų rinkėjais. Pasirodo, tai padaryti visai nesunku, nes referendumo iniciatoriai baiminasi, kad parašų gali pritrūkti. Dėl atlygio už parašų rinkimą galima tartis net telefonu, nors referendumo iniciatoriai žino, kad tokia veikla balansuoja ant įstatymo ribos.
Norint organizuoti referendumą reikia turėti 300 tūkst. šalies gyventojų paramą. Referendumo iniciatoriai nėra tikri, ar jis įvyks, nes praėjusios savaitės pabaigoje esą dar trūko keliasdešimties tūkstančių parašų. O laiko liko tik gera savaitė.
Kada Lietuva rimtai susirūpins savo saugumu?
delfi.lt 2013-11-20
Rugpjūčio pabaigoje Vašingtone trijų Baltijos valstybių vadovai ir JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė bendrą politinę deklaraciją, kurioje pabrėžiama JAV ir Baltijos valstybių transatlantinio bendradarbiavimo svarba bei siekis stiprinti strateginį bendradarbiavimą karinio, energetinio ir kibernetinio saugumo srityse.
Deklaracija pažymėjo, jog JAV ir Europos saugumas yra nedalomas, o Estijos, Latvijos ir Lietuvos kaip NATO sąjungininkių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra tikras, gilus ir nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų interesas.
Artėjant Baltijos valstybių narystės NATO dešimtmečiui toks Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių įvertinimas JAV saugumo kontekste yra neabejotinai reikšmingas. Geopolitiniu požiūriu Baltijos valstybių padėtį būtų galima priskirti padidintos rizikos zonai. Sovietų Sąjungos dominavimas regione leido suformuoti tam tikrus įtakos svertus, kurie ir šiandien išlieka stiprūs. Rusijos karinė galia, Kaliningrado srities militarizacija, kibernetinių atakų grėsmė bei energetinio sektoriaus priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių mažina Baltijos valstybių saugumą, todėl NATO gynybinis skydas tampa reikšmingu saugumo garantu visoje Baltijos jūroje. Todėl buvimas Šiaurės Aljanso dalimi turėtų priminti dar vieną labai svarbų įsipareigojimą, tiesiogiai susijusį su pilnavertiškos narystės NATO įgyvendinimu – tinkamu gynybos finansavimu.
Roberta Tracevičiūtė. Lietuvoje V.Uspaskicho kelionės į Rusiją sukėlė klausimų
lzinios.lt 2013-11-20
Seimo opozicijos atstovai stebisi pastaruoju metu dažnomis parlamentaro Viktoro Uspaskicho kelionėmis į Rusiją ir mano, kad jis turėtų viešai nurodyti tokių išvykų tikslus. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas aiškina, kad į gimtinę V.Uspaskichą gena svarbūs šeimos reikalai.
Vakar generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę. Leisti patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn prašoma dėl nepagarbos teismui. Tiesa, Seimas nepritarė laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo V.Uspaskichą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymui.
V.Uspaskichas parlamento plenariniame posėdyje nedalyvavo, nes iki šeštadienio lankosi Rusijoje. Pastaruoju metu šioje šalyje Darbo partijos įkūrėjas – gana dažnas svečias. Nuo liepos mėnesio jis gimtinėje jau bent tris kartus lankėsi asmeniniais reikalais, taip pat du kartus ten vyko į komandiruotes.
Vytautas Landsbergis: Provokacija
alfa.lt 2013-11-19
Buvusių saugumo vadovų žodynuose sublizgo senas žodis - provokacija.
Galbūt. Tačiau kieno?
Rusijos tarnybų prieš Lietuvą? - galbūt. Atrodo, nuo to VSD ir perspėjo.
Lietuvos tarnybų prieš Prezidentę? - sunku tikėti. Tiek trimituota, neva tai jos žmonės.
Prezidentės - prieš ką? Seimo niekur nebūta, jis tik dabar lipa į vežimą pasiryžęs veikti. Nejau Prezidentei to būtų reikėję? - Vasaros gatvė ir Naujoji Vilnia.
Tada atsikniskit, pavidolei.
O štai slaptumo žyma - bemaž beprasmė. Šnipinėja, provokuoja - kieno čia didi paslaptis? Bet ir beprasmė žyma gali tapti pelėkautais. Kyštelėjai nosytę - ir capt.
Vaida Navikauskaitė. A. Kubilius: nervinga V. Tomaševskio reakcija parodė, kad VSD pažymą paviešinti buvo tiesiog būtina
balsas.lt 2013-11-18
V. Tomaševskis vis dar neatsako, ką veikė Kremliaus valdyboje?
Audrius Bačiulis. Skandalo ištakos – prezidento rinkimų sociologijoje?
veidas.lt 2013-11-19
Sutrukdyti Daliai Grybauskaitei pakartoti pergalę jau pirmajame prezidento rinkimų ture gali nebent grandiozinis skandalas.
Niekaip negaliu atsikratyti įspūdžio, kad pastarųjų dviejų savaičių skandalo dėl nutekintos VSD pažymos ištakų ieškoti reikia spalio mėnesį darytose viešosios nuomonės apklausose, parodžiusiose, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė turi visas galimybes pakartoti 2009-ųjų metų sėkmę ir sutriuškinti visus savo konkurentus jau pirmajame ture.
Abi apklausos darytos maždaug pusantros savaitės intervalu viena nuo kitos, abi jas atliko „Spinter tyrimai“, vieną, skelbtą „Lietuvos ryte“, užsakė nežinia kas, antrąją – “Delfi”. Abiejų rezultatas iš esmės vienodas, svyravimai – 3 proc. paklaidos ribose: už kandidatę prezidento rinkimuose D.Grybauskaitę balsuotų 40,2–36,5 proc., už kandidatą Algirdą Butkevičių – 12,7–11,5 proc. rinkėjų.
Triguba D.Grybauskaitės persvara prieš antrą pagal populiarumą kandidatą nepalieka šiam jokių vilčių. Svarbiausia, ji nepalieka jokių vilčių tiems, kurie visas savo viltis pastaruosius metus siejo su įsivaizduojamomis lygiomis varžytuvėmis tarp prezidentės ir A.Butkevičiaus. Apklausų rezultatai turėjo it šaltu dušu perlieti jų užsakovus, per pastaruosius metus beveik įtikėjusius, jog populiarumo neprarandantis premjeras kelia rimtą grėsmę prezidentei, tad jei netgi nelaimėtų, tai tikrai garantuotų, kad prezidento rinkimų nugalėtojui išaiškinti prireiks antrojo turo.
Alvydas Medalinskas. Kodėl vaikai nežino, kas buvo partizanai
lzinios.lt 2013-11-19
Praėjusią savaitę Vilniuje parodytas naujas Vytauto V.Landsbergio filmas „Trispalvis“ apie Lietuvos partizanus. Tai tema, liudijanti stiprią tautos dvasią, bet kažkodėl smarkiai ignoruojama mūsų valstybės gyvenime ir švietimo programose. Dar išvakarėse, prieš rodant filmą režisierius pasakė tai, kas negali nekelti nerimo. Kai vienoje mokykloje jis paklausė vaikų, ką jie žino apie Lietuvos partizanus, nepakilo nė viena ranka. Pamanė, gal vaikai kuklinasi, bet vėliau suprato, kad jie nieko nežino.
Šiuos žodžius patvirtino ir filme parodytos partizanų ryšininkės Aleksandros akyse po premjeros ištryškusios ašaros. Ji net negalėjo kalbėti, tepaklausė, kodėl ši tema Lietuvoje ignoruojama. Juo labiau kad tie žmonės, kurie galėtų be pagražinimų atskleisti tiesą, kodėl partizanai išėjo į miškus, papasakoti apie jų buitį, kasdienybę, kovas ir meilę, vienas po kito keliasi Anapilin. Netgi keli minėtos juostos herojai, kuriuos dar spėjo pakalbinti filmo kūrėjai, jau yra Amžinybėje...