Svarbu
Registracija
XIV Sąjūždio suvažiavimas
 |
Kviečiame
Į Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio paminėjimą ir
XIV suvažiavimą
Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi
Suvažiavimas vyks
LR Seimo Kovo 11-osios salėje
2013 m. birželio 1 d.
Programa
Kaunas stabdo dvimiesčio projektą
Daugiau nei dešimtmetį bandomas įgyvendinti Vilniaus ir Kauno dvimiesčio projektas su bendra transporto sistema, ekonomikos kryptimis, kultūros mainais stabdomas.
Kauno politikai pranešė, kad Dvimiesčio komisija išardoma, nes pinigų nėra, o ir pati specialistų darbo grupė - be perspektyvų, rašo „Vilniaus diena“.
„Dėl didmiesčio idėjos situacija Kaune yra sudėtinga, nes skirstant biudžetą nebuvo skirta lėšų šiam mūsų projektui. Mes jau esame kreipęsi į merą, kad priimtų sprendimą ir kreiptųsi į miesto tarybą dėl Dvimiesčio komisijos panaikinimo“, - sakė Dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininkė, Kauno atstovė Aušra Ručienė.
Jos teigimu, buvo daug idėjų, buvo nuspręsta suorganizuoti ir konferenciją, tačiau tam lėšų iš valdžios taip pat nebuvo gauta, kaip ir kelionei į tarptautinę nekilnojamojo turto parodą MIPIM Kanuose.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pripažino, kad dvimiesčio projektas šiuo metu nevystomas, nes, pasak jo, pirma reikia žiūrėti „į tai, kas aktualu ir sukuria apčiuopiamos pridėtinės vertės“.
„Taryba tvirtindama biudžetą nusprendė, kad 30 tūkst. litų neverta skirti konferencijai organizuoti, nes iš esmės nebus plėtojamas pats dvimiesčio projektas ir reikšmingų darbų nematysime. Surengti konferenciją vien tam, kad būtų uždėtas pliusiukas imituojant, jog kas nors yra daroma, netikslinga“, - sakė meras.
Išgirdęs, kad komisijos pirmininkė jau kreipėsi į politikus su prašymu komisiją išardyti, jis neslėpė dėl dvimiesčio idėjos tikrai nekovosiantis.
Kodėl Lietuvos pareigūnai užsimerkė prieš Antonovo biografijos šleifą?
Buvęs „Snoro“ savininkas Vladimiras Antonovas atsidūrė Rusijos mafijos kortų kaladėje. Jį šalia kitų Rusijos mafiozų pavaizdavo Jungtinėse Valstijose veikiantis Rusijos tyrimo institutas. Tai ne pirmas kartas, kai Vakarų ir pačios Rusijos žiniasklaida skelbia apie tamsią V. Antonovo praeitį. Lietuvos pareigūnai tvirtina apie tai nežinoję.
KIENO PINIGAIS ŽAIDŽIA „SNORO“ INVESTUOTOJAS?
Žinojo – nežinojo
„Informacijos turėjo, nes ji yra ir viešojoj erdvėj, tačiau tokios koncentruotos, aiškios ir kryptingos info nebuvo. Buvo keliama tam tikrų abejonių dėl jo gebėjimo kaip akcininkui tvarkytis šitam banke, tai buvo prieš jau įsigyjant didesnį akcijų paketą“, – sakė buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tad 2003 metais buvo V. Antonovui leista nusipirkti „Snorą“.
Daugeliui bankinio sektoriaus specialistų kelia nuostabą, kad pusę „Snoro“ akcijų įsigijusio Rusijos „Konversbank“ turtas keturis kartus mažesnis nei paties „Snoro“.
Masiulis: vietoje Žaliojo tilto skulptūrų remonto – valstybingumo simboliai
Seimo narys Kęstutis Masiulis pasipiktino Vilniaus miesto savivaldybės noru remontuoti prieštaringai vertinamas Žaliojo tilto skulptūras ir miesto valdžiai siūlo verčiau už tuos pinigus atkurti sovietmečiu nugriautus Baltuosius Vilniaus stulpus, kuriuos puošė valstybingumo simbolis –Vytis.
„Jeigu miestas rado lėšų ir nori juos skirti kultūros paveldui, tai ar tikrai Žaliojo tilto skulptūros yra prioritetas? Visuomenininkai nuo 2008 m. prašo savivaldybės paramos atkuriant apie 1950 m. nugriautus Baltuosius Vilniaus stulpus, kuriuos puošė valstybės simbolis Vytis, tačiau nuolat buvo kartojama – savivaldybė neturi lėšų. Kas yra svarbiau laisvos Lietuvos politikams, ar NKVD ir KGB menančios skulptūros, ar okupantų nugriauti valstybingumo simboliai?“, – sakė parlamentaras.
Lietuva mini didžiausio trėmimo metines
Publikuota: 2013-05-22 08:02:18 Autorius: LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.ltTrečiadienį sukanka 65 metai, kai 1948 metų gegužės 22 d. rytą iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonaižmonių. Tai buvo didžiausias lietuvių trėmimas.1948 m. gegužę per operaciją „VesnA“ (liet. „Pavasaris“) iš Lietuvos okupantai į Sibirą išvežė daugiau nei 40 tūkst. žmonių,iš kurių 11 tūkst. buvo vaikai. Trėmimo operacijai pasitelkta apie 30 tūkst. represinių institucijų darbuotojų.Pasak parlamentaro Arvydo Anušausko, nors Rusijoje iki šiol po devyniais užraktais karo archyve slepiami deportacijųvykdytojų dokumentai, trėmimų planai, 100 tūkst. žmonių savo ir „raudonojo teroro“ sunaikintų artimųjų trūkstamus praeitiespuslapius rado Lietuvos archyvuose. Pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis, o iki1953 m. suimta, ištremta ir nužudyta beveik milijonas ukrainiečių, lietuvių, latvių, estų Diena.ltKaras dėl dvikalbių lentelių: ar savivaldybė mokės 90 tūkst. Lt baudą?
Kol valstybėje gaudomi tik pūgžliai, ešeriai ir šamai jaučiasi saugiai
Renkant ar skiriant į atsakingus valstybės postus asmenis, reikia atsižvelgti į jų lojalumą valstybei. Lietuvoje tokio vertinimo nėra, nors tai esminė kandidato savybė. Tai liečia ir visus kandidatus į valstybinius postus. Deja, apie tokią užkardą mūsų valstybėje net neužsimenama.
Diskusija. Lietuvos ir Lenkijos santykiai: išėjimo iš užburto rato beieškant
Su Lenkijos politikų spaudimu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), save laikančios lenkų tautinės mažumos Lietuvoje balsu, atstovų reikalavimais susidūrė, ko gero, didžioji dalis nepriklausomos Lietuvos vyriausybių. XVI Vyriausybė nusprendė, kad atėjo laikas „perkrauti“ santykius su Lenkija, pirmiausia imantis tenkinti LLRA įgeidžius ir nesusimąstant, kad taip bus dezintegruojama visuomenė, o dalis Lietuvos piliečių taps lygesni už kitus.