Be drąsos, be įsitikinimų

Kęstutis Girnius

 2013-05-06 06:00
Pra­ėju­sį an­tra­die­nį prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pra­bi­lo apie mo­kes­čių pa­kei­ti­mus, ku­riuos siū­lo jo su­bur­ta dar­bo gru­pė. Pa­aiš­kė­jo, kad so­cial­de­mo­kra­tai ne­ke­ti­na pa­isy­ti sa­vo pa­ža­dų įves­ti prog­re­si­nius mo­kes­čius. No­menk­la­tū­ri­nė par­ti­jos kil­mė vėl nu­svė­rė so­cial­de­mo­kra­ti­nius pri­nci­pus ir tei­sin­gu­mo jaus­mą.

Soc­de­mai, kaip ir kon­ser­va­to­riai, ban­dys su­kur­ti prog­re­si­nių mo­kes­čių re­gi­my­bę, pa­di­din­da­mi ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį (NPD). Šis dy­dis su­da­ro ne­men­ką da­lį ma­žiau už­dir­ban­čių žmo­nių at­ly­gi­ni­mo, tad NPD esą už­ti­kri­na pa­ja­mų mo­kes­čio prog­re­sy­vu­mą. Pa­vyz­džiui, NPD ne­su­ma­ži­na mo­kes­čių as­me­nims, gau­nan­tiems dau­giau kaip 3200 li­tų per mė­ne­sį, o dau­giau ne­gu penk­ta­da­lis 1500 li­tų už­dir­ban­čio žmo­gaus at­ly­gi­ni­mo ap­sau­go­mas nuo ap­mo­kes­ti­ni­mo.

Skaityti daugiau...

Mokesčių inspektoriai aptiko nuslėptą R. Baranausko kotedžą Vilniuje DELFI: http://verslas.delfi.lt

Šarūnas Černiauskas,
www.DELFI.lt
2013 m. gegužės 6 d. 07:15
DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Nuslėptas R. Baranausko kotedžas Vilniuje
Nuslėptas R. Baranausko kotedžas Vilniuje
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Įsižiūrėkite į nuotrauką. Ką matote? Sakysite, namą. Tačiau turėtumėte matyti tuščią žemės sklypą, mat oficialiais Registrų centro duomenimis, čia nieko nėra. Tokius stebuklus, DELFI žiniomis, atskleidė turtas, kurį valdo buvęs banko „Snoras“ vadovas ir akcininkas Raimondas Baranauskas.

Šių metų pradžioje Lietuvoje veikti pradėjusią „Google Maps Street View“ paslaugą pasitelkusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagavo pirmą stambią žuvį – sprendimo ekstradicijos byloje Londone laukiantį R. Baranauską. Mat, DELFI žiniomis, būtent ši „Google“ paslauga padėjo atsekti buvusio „Snoro“ akcininko turtą, kuris oficialiai neegzistavo. Turto vertė gali siekti apie pusę milijono litų.

Skaityti daugiau...

Aurimas Perednis. Sprogs ar nesprogs V.Putino sistema?

2013-05-04
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai

Leonidas Gozmanas, Rusijos dešiniųjų jėgų sąjungos (SPS) prezidentas, teigia, jog Rusijos politinis elitas psichologiškai jau susitaikė su Baltijos valstybių nepriklausomybe, skirtingai nei Ukrainos, Moldovos ar kitų buvusių Sovietų sąjungos šalių. „Rusų tankai niekada čia neatvažiuos“, - užtikrintu balsu sako jis, kai konferencijoje užduodu opozicionieriui tiesų klausimą: tai kada pagaliau ponas V.Putinas atvažiuos į Vilnių?

Skaityti daugiau...

Lietuvos ir Lenkijos vedybų bei skyrybų pasekmės

Autorius:  Data: 2013-05-04, 21:44

Ar galime pasitikėti mūsų Seimo daugumos atstovais, kurie Varšuvoje bando gerinti dvipusius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Šiandien posėdžiauja dviejų šalių parlamentarai. Lietuvos delegacijoje, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, yra trys LLRA frakcijos atstovai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis ir Michalas Mackevičius.

1791 metų gegužės 3 dieną Abiejų Tautų – Lietuvos ir Lenkijos – Seimas priėmė Konstituciją. Artėjant šiai datai praeitą sekmadienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje susirinko per 1000 protestuotojų, norėjusių priminti mūsų valdžiai, kad vyksta manipuliacijos lenkų bendruomene Lietuvoje, o tuo pat metu lietuvių bendruomenė Lenkijoje silpsta.

Skaityti daugiau...

R.Bogdanas. Slaptuose Kremliaus įrašuose - kaip Geležinė ledi gynė Lietuvos nepriklausomybę

Ramūnas Bogdanas,
www.DELFI.lt
2013 m. gegužės 2 d. 15:05
RIA/Scanpix" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Margaret Thatcher
Margaret Thatcher
© RIA/Scanpix

Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą 1990 kovo 11 d., Maskva paskelbė, kad jis neturi juridinės galios, o Michailas Gorbačiovas, važinėdamas po pasaulį ir naudodamasis savo populiarumu, visur aiškino, kad tai naktį susibėgusios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos paskelbtas nežinia kokios Lietuvos valstybės atkūrimas, - tiesiog niekinis popieriukas, kažkokia naktinė nepriklausomybė.

Didžiosios Vakarų valstybės, priešingai, nuo pat 1990 kovo mėn. skatino pradėti derybas. M.Gorbačiovas tvirtino, kad mes turime likti TSRS, derėtis dėl išstojimo sąlygų, ir tada galbūt civilizuotai išsiskirsime. M. Gorbačiovas mėgdavo pridurti, jog pamatę, kiek mums kainuos skyrybos, lietuviai neteks noro gyventi atskirai.

Skaityti daugiau...

Juodoji savižudybių statistika jau verčia garsiai šaukti

Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas”)
2013-05-03 06:03
Lietuvoje per metus nusižudo 1000 žmonių. Savižudybių banga, kurią ypač išryškino
aktoriaus Vytauto Šapranausko pasitraukimas iš gyvenimo, privertė apie tai vėl garsiai
prabilti valdžios atstovus ir politikus – net eilėraščiais.
Sukrėstas žinomo aktoriaus savižudybės europarlamentaras Vytautas Landsbergis,
net būdamas pasinėręs į konservatorių vadovo rinkimų vajų, rado laiko parašyti V.Š
apranausko atminimui skirtą eilėraštį „Verčiau sužaistume”.
Profesorius „Lietuvos rytui” sakė aktoriaus asmeniškai nepažinojęs, su juo nėra tekę
bendrauti.
„Įvykis labai skaudus, sukrečiantis, bet iš dalies – pasikartojantis reiškinys. Lietuvoje
– pernelyg dažnai”, – žodžius lėtai rinko politikas, paklaustas, kaip atsirado tas
eilėraštis.
Priminė apie gimtadienį
V. Landsbergis svarstė, jog artėjantis aktoriaus 55-asis gimtadienis balandžio 19-
ąją galėjo būti viena jo žengimo į nebūtį priežasčių: „Jame V. Šapranauskas turėjo būti
giriamas, aukštinamas, sulaukti daug sveikinimų, dėmesio, meilės – tikros arba ne visai
tikros. Matyt, jam pasidarė koktu. Jis nutarė išvengti to netikro jubiliejaus, išoriško.”
Anot profesoriaus, dar labiau aktorių galėjo slėgti nuojauta, kas jo laukia po
jubiliejaus: „Kai lieki vėl vienas, kai visi neva draugai išsibarsto ir šalia nėra tikro
draugo”, – kalbėjo V. Landsbergis.
Politikas linkęs manyti, kad menininką pražudė ne vien besaikis alkoholio vartojimas.
Jis mano, kad aktorius buvo įveltas į sistemą, kur alkoholizmas ar girtuokliavimas
nėra priežastis, o jau – pasekmė: „Kaip gelbėjimasis nuo pojūčio, kad eini klaidingu
keliu arba tavo gyvenimas ne toks, koks galėtų būti, bet nepajėgi išeiti iš to rato.”
Įžvelgė pažeistą kultūrą
Pritardamas, kad viena pagrindinių dažnų savižudybių Lietuvoje priežasčių –
alkoholizmas, V.Landsbergis mano, jog paaiškinimų, kodėl lietuviai žudosi dažniau už
kitus, reikėtų ieškoti ne tik vertinant alkoholio poveikį.
„Egzistuoja kultūros problema. Mūsų kultūra pažeista. Nėra atsparumo tokioms
silpnybėms įsigalėti, todėl žmonės nepakankamai myli ir vertina patį gyvenimą. Svaigalų
žmonės imasi bėgdami nuo gyvenimo, nuo savęs – ne ta kryptimi, kurią reikėtų galvoti
ir ieškoti atsakymų.
Be to, veikia ir bendra visuomeninė atmosfera, kuri pernelyg skatina pesimizmą,
Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas”)2013-05-03 06:03Lietuvoje per metus nusižudo 1000 žmonių. Savižudybių banga, kurią ypač išryškinoaktoriaus Vytauto Šapranausko pasitraukimas iš gyvenimo, privertė apie tai vėl garsiaiprabilti valdžios atstovus ir politikus – net eilėraščiais.Sukrėstas žinomo aktoriaus savižudybės europarlamentaras Vytautas Landsbergis,net būdamas pasinėręs į konservatorių vadovo rinkimų vajų, rado laiko parašyti V.Šapranausko atminimui skirtą eilėraštį „Verčiau sužaistume”.Profesorius „Lietuvos rytui” sakė aktoriaus asmeniškai nepažinojęs, su juo nėra tekębendrauti.„Įvykis labai skaudus, sukrečiantis, bet iš dalies – pasikartojantis reiškinys

Skaityti daugiau...

Klausimai – dėl išgverusių ratų, atsakymai – dėl tokių pat batų

Zolubas_Algimantas
Algimantas Zolubas

Algimantas Zolubas

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) savo ataskaitiniame susirinkim 2013 m. balandžio 6 d. priėmė rezoliuciją Kas įgaliojo Lietuvos VSD ir Generalinę prokuratūrą įsijungti į karą Čečėnijoje Rusijos pusėje ir dirbtinai formuoti Lietuvos užsienio politiką?, kurią išsiuntė Prezidentei, Seimo pirmininkui ir Generaliniam prokurorui. Štai ji:

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), kovojusi prieš vokišką ir sovietinę okupacijas, palaikanti visas išsilaisvinančias nuo okupacijų tautas, solidarizuojasi su Čečėnijos laisvės kova, palaiko čečėnų tautos siekius, priešinasi bet kokiam trukdymui minimoje kovoje.

Sukurpta Lietuvos pilietei E. Kusaitei byla, kaltinant ją ketinimu įvykdyti teroristinį aktą prieš Rusijos ar jos statytinės valdžios Čečėnijoje karinę struktūrą, yra kolaboravimo su Lietuvai nedraugiška šalimi bei išdavystės čečėnų tautos laisvės siekiui aktas.

Skaityti daugiau...

Japonų pareigūnas tiki, kad VAE iškils

2013.05.02, 06:58
Lietuvoje apsilankęs Masaji Matsuyama, vyresnysis parlamentinis Japonijos užsienio reikalų viceministras, patvirtino, kad
su korporacija „Hitachi“ kalbama apie investavimą ne tik į Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, bet ir į kitas
Lietuvos ekonomikos sritis.
Antradienį ir trečiadienį Vilniuje viešėjęs aukštas Japonijos pareigūnas susitiko su Lietuvos užsienio reikalų, Ūkio ir
Energetikos ministerijų vadovais, vakarieniavo su parlamentinių politinių partijų lyderiais. Interviu VŽ p. Matsuyama
patvirtino, kad susitikimuose su Lietuvos atstovais nemažai dėmesio skirta dvišaliam bendradarbiavimui energetikos
srityje, tai yra VAE likimui ir „Hitachi“ galimybėms dalyvauti šiame projekte.
–Energetika, ypač naujos branduolinės jėgainės projekto, kuriame dalyvauja ir japonų kompanija „Hitachi“,
ateitis dabar yra bene svarbiausias klausimas Lietuvoje. Ką jūs susitikimuose su Lietuvos pareigūnais kalbėjote
dvišalio bendradarbiavimo energetikos srityje klausimais?
Pirmiausia noriu padėkoti aukštiems Lietuvos pareigūnams, kad Lietuva taip aukštai vertina Japonijos branduolinę
technologiją. Su jais kalbėjau, kad Japonija suinteresuotai ir intensyviai stebi, kaip plėtojasi naujos energetikos
strategijos patvirtinimo procesai Lietuvoje.
Lietuvos pusė mums papasakojo apie energetikos ministro vadovaujamos darbo grupės atliktą darbą, analizuojant
energetikos ūkio plėtros perspektyvas ir alternatyvas. Iš alternatyvų, kaip matome, yra ir galimybė plėtoti branduolinę
energetiką.
–Tačiau šiuo klausimu dar galutinai neapsispręsta. Tai įvyks vėliau, po konsultacijų su „Hitachi“ ir regioniniais
partneriais dėl galimybės patobulinti VAE projektą. Japonijos vyriausybė vis dar remia „Hitachi“ planus
investuoti į šį projektą?
Japonijos vyriausybė sveikino ir sveikina „Hitachi“ dalyvavimą VAE projekte. Mūsų vyriausybė visada remia savo šalies
kompanijų dalyvavimą tokiuose dideliuose strateginiuose projektuose kaip šis.
Be abejo, remiamas ir pats projektas, nes jį matome kaip savo šalies galimybę palaikyti aktyvius ekonominius ir
finansinius ryšius su Lietuva. Mes tikimės, kad VAE projekto įgyvendinimas turės ilgalaikę teigiamą įtaką dvišaliam
bendradarbiavimui ekonominėje srityje, taip pat plėtojant abiejų šalių žmonių bendravimą. Mūsų nuomone, Japonija,
dalyvaudama VAE projekte, prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo. Po susitikimų su Lietuvos pareigūnais
apibendrintai galėčiau pasakyti, kad matau pažangą plėtojant šį projektą.
–Ar jūs asmeniškai tikite, kad VAE kada nors bus pastatyta, dalyvaujant korporacijai „Hitachi“?
Pakartosiu, kad Japonijos vyriausybė remia „Hitachi“ dalyvavimą šiame projekte. Mano nuomone, Lietuvai ir Baltijos
valstybėms, turint galvoje būtinybę ateityje apsirūpinti pakankamu elektros energijos generavimo pajėgumu, būtų
naudinga kartu su „Hitachi“ tęsti ir baigti šį projektą. Žinoma, radus visų pusių sutarimą dėl atitinkamo ir pakankamo
indėlio į jį.
Asmeniškai matyčiau gerų VAE projekto įgyvendinimo perspektyvų. Taip Japonija, kaip sakiau, prisidės prie Lietuvos
energetinio saugumo stiprinimo.
Išmokę Fukušimos avarijos pamokas, mes dabar galime pasiūlyti labai aukštos kokybės saugių branduolinių
technologijų. Jos ir yra siūlomos Lietuvai bei kitiems regioniniams VAE projekto partneriams.
–Ar mes jau dabar galėtume vadinti „Hitachi“ dideliu ateities investuotoju į Lietuvą? Galbūt ne tik į energetiką,
bet ir į kitas ekonomikos sritis?
Kiek suprantu ir kiek buvau informuotas, su „Hitachi“ jau konsultuojamasi dėl investicijų ne tik į Lietuvos branduolinę
energetiką, bet ir į kitas ekonomikos sferas, pavyzdžiui, gamybinio pajėgumo sukūrimą ar infrastruktūrą. Tikiuosi,
dabartinis dviejų pusių bendravimas šiais klausimais iš tikrųjų išsivystys į tokio pobūdžio investicijas.
2013.05.02, 06:58Lietuvoje apsilankęs Masaji Matsuyama, vyresnysis parlamentinis Japonijos užsienio reikalų viceministras, patvirtino, kadsu korporacija „Hitachi“ kalbama apie investavimą ne tik į Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, bet ir į kitasLietuvos ekonomikos sritis.Antradienį ir trečiadienį Vilniuje viešėjęs aukštas Japonijos pareigūnas susitiko su Lietuvos užsienio reikalų, Ūkio irEnergetikos ministerijų vadovais, vakarieniavo su parlamentinių politinių partijų lyderiais. Interviu VŽ p. Matsuyamapatvirtino, kad susitikimuose su Lietuvos atstovais nemažai dėmesio skirta dvišaliam bendradarbiavimui

Skaityti daugiau...