Bebaimiai
Algimantas Zolubas
Iš mano gimtojo Laukminiškių kaimo (Kupiškio r.) kilęs, pas Rusijos carą su prašymu
panaikinti lietuviškos spaudos draudimą sugebėjęs pakliūti, knygnešys Kazys Gabriūnas
atitinkama proga deklamuodavo:
Jei ne ant šio svieto, tai ant Dievo sūdo
Negalės nuslėpti nei menkiausio grūdo.
Tam pačiam kaime, jei kas nedorai pasielgdavo, įspėdavo: „Jei nebijai žmonių, bijok
Dievo“.
Dabar Laukminiškių kaimas susigūžęs, nes senoliai išmirę, o jaunėliai gimtąsias bakūžes
į miestus išmainė. Tik paminklas knygnešiui ir Laukminiškių kaimo bei Unės Babickaitės
Graičiūnienės, jos brolių Vytauto, Kazio ir Petro Babickų memorialinis muziejus liudija
dorovingą ir garbingą šio kaimo praeitį.
Prisiminiau atvejį, kai minimo kaimo jaunuolis, kortomis prasilošęs, norėdamas skolą
grąžinti, kažką pavogė. Sužinoję trys kaimynai, nenorėdami paklydėlį atiduoti teisėsaugai bei
siekdami išsaugoti kaimo garbę, dar ir jaunuolio tėvams paprašius, surengė teismą. Neužrašytas,
bet išsakytas verdiktas buvo: „atlyginti nukentėjusiam padarytą žalą, jo atsiprašyti, pasižadėti
kortomis iš pinigų daugiau nelošti, daugiau nenusikalsti“. Jaunuolis, gal sąžinei prabudus,
gal vengdamas kaimo pasmerkimo, viską ištesėjo, o tolimesnį savo gyvenimo elgesį ženklino
nepriekaištinga dorove. Taip buvo anos, nepriklausomos Lietuvos laikais. Mūsų laikais apstu
bebaimių nusikalsti.
Dabar jau nebe apie kaimo, nebe apie miesto ir nebe apie jaunuolių, o Valstybės vardu
veikiančių teisėsaugos pareigūnų, kurie nei Dievo, nei žmonių nebijo, dorovę tenka kalbėti. Ir
ne gąsdinimo Dievo rykšte, ne moralizavimo dėlei, o šaukiantis pagalbos tų, kurių valioje yra
verdikto nuskalstantiesiems paskelbimas. Bebaimius jau tramdyti reikia!
Kalba eina apie neva nusikaltėlės Eglės Kusaitės bylą.
Sukurpta Lietuvos pilietei E. Kusaitei byla, kaltinant ją neva ketinimu įvykdyti
teroristinį aktą prieš Rusijos ar jos statytinės valdžios Čečėnijoje karinę struktūrą, iš tikrųjų yra
kolaboravimo su Lietuvai nedraugiška šalimi bei čečėnų tautos laisvės siekių išdavystės
aktas. E. Kusaitės teroriste laikyti negalima, nes Maskvos ir Čečėnijos nesutarimai jau tęsiasi
nuo seno ir tai nėra siejama su terorizmu, ką yra patvirtinę daugelis tarptautinių organizacijų, ką
yra priėmęs 10 rezoliucijų ir pareiškimų čečėnų teisių gynimo klausimais Lietuvos Seimas.
Šiuo metu E. Kusaitei be pagrindinės bylos yra iškeltos dar 4 bylos. Tai Lietuvos
teisėje negirdėtas, jau istorinis Lietuvos teisinės sistemos gėdos atvejis. Beje, E. Kusaitei jau
priskaičiuota piniginių baudų ir teismo išlaidų apie 20 tūkst. litų. Pagrindinėje byloje kaltinimai
suformuluoti akivaizdžiai provokaciniais ir neteisiniais veiksmais.
Pati ikiteisminio tyrimo pradžia net nebuvo siekis išaiškinti nusikaltimą, o jį imituoti.
E. Kusaitė VSD buvo „globojama“ nuo 13 metų ir labai panašu, jog buvo rengiama tam,
kad ją demaskavus, būtų pateisinta Lietuvos VSD kovos su terorizmu veikla, tokios veiklos
finansavimas. Faktiškai, pagal kaltinimo formulavimą, prokuratūra E. Kusaitę kaltina terorizmu
Rusijos karinėje bazėje, o tokios veikos tokiame objekte kaip karinės diversijos, nenumato
tarptautinė terorizmo konvencija. E. Kusaitė tokiu atveju turėtų būti laikytina tarptautinėje
teisėje legalizuota kombatante ir už karo veiksmus nebaustina, o apdovanojimu skatinama. Antai
kovojusį prieš rusiškąjį okupantą čečėnų būriuose Liną Vėlavičių, žuvusį prie Arguno 1995-
aisiais, čečėnai pripažino savo didvyriu, o Lietuva jo palaikus pargabeno ir laidojo valstybės
lėšomis.
Kol paskelbs verdiktą, kas jį turi skelbti, Tauta turi žinoti įvardintuosius „bebaimius“,
pasmerkti jų nedorą veiklą. Įvertinusi tai, kad VSD vadovo pavaduotojas Romualdas
Vaišnoras, VSD antiteroristinio skyriaus vadovas Arūnas Paukštė, prokurorai Justas
Laucius ir Mindaugas Dūda savavališkai susidėjo su tarptautine nusikalstama organizacija
– Rusijos FSB, atvirai parodė savo teisinę, politinę, istorinę ir moralinę sąmonę, reiškiančią
Lietuvos valstybinės ir humanitarinės nuostatos krizinį lūžį, atvirą piktnaudžiavimą tarnybiniais
įgaliojimais, prilygstantį Valstybės išdavystei, todėl negali dirbti valstybinio darbo, todėl būtina
reikalauti, kad būtų atleisti.
Generalinės prokuratūros veiksmai šios bylos eigoje parodo, kad jie visuomenę laiko
mankurtais ir elgiasi absoliučiai be jokios atsakomybės ir kontrolės. Pažymėtina, kad generalinis
prokuroras Darius Valys nesuvokia situacijos ir jos nevaldo, todėl kelia abejones dėl savo
valstybinės kompetencijos, juo labiau, kad į jį tuo reikalu ne kartą buvo kreiptasi. Jeigu ne
Rusijos FSB ir Rusijos teisės doktrinos prisiėmimas ir įtraukimas į Lietuvos teisinę sistemą,
E. Kusaitės bylos visiškai nebūtų. Parodykite pasaulyje valstybę, kuri savo pilietį sutraiškė
niekingos Rusijos FSB rankomis? Lietuva parodė pavyzdį, kuris privalo būti įvertintas ne tik
morališkai, bet ir teisiškai.
Pabaigai klausimas Prezidentei: ar suvokiate, Ekscelencija, kad vykdoma Lietuvos
valstybės išdavystė? Jei taip, – jos sustabdymas Jūsų galioje.
Algimantas ZolubasIš mano gimtojo Laukminiškių kaimo (Kupiškio r.) kilęs, pas Rusijos carą su prašymupanaikinti lietuviškos spaudos draudimą sugebėjęs pakliūti, knygnešys Kazys Gabriūnasatitinkama proga deklamuodavo:Jei ne ant šio svieto, tai ant Dievo sūdoNegalės nuslėpti nei menkiausio grūdo.Tam pačiam kaime, jei kas nedorai pasielgdavo, įspėdavo: „Jei nebijai žmonių, bijokDievo“.Dabar Laukminiškių kaimas susigūžęs, nes senoliai išmirę, o jaunėliai gimtąsias bakūžesį miestus išmainė.
Skaityti daugiau...
