V.Landsbergis: M.Gorbačiovas nedavė įsakymo sausio 13-osios naktį, o davė asmeninį leidimą

Vytautas Landsbergis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose
V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“
Iliustracija  / Vytautas Landsbergis
Aukščiausiosios Tarybos rūmuose

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas lapkritį Maskvoje pristatė savo naujausią knygą – autobiografiją „Vienui vienas“, kuri „Knygų mugės“ metu bus pristatyta ir Lietuvos skaitytojams.

Šis kontraversiškai vertinamas politikas Lietuvoje didžiosios dalies visuomenės priešiškumą pelnė dėl Sausio 13-osios įvykių. Savo naujojoje knygoje M.Gorbačiovas ir vėl neigia prisidėjęs prie kruvinosios 1991 metų nakties,  pasak jo: „tragišku kraujo praliejimu, kuris jau pats savaime nepaprastai skausmingas, buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų“.

„Lietuvos žinios“, norėdamos įvertinti M.Gorbačiovo pasisakymus, kalbino buvusį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką prof. Vytautą Landsbergį.

– Kaip vertinate M. Gorbačiovo valdymo metu įvykdytas reformas?

 

– Dalinės reformos buvo projektuojamos, kai kurie pradiniai ir principiniai dalykai paskelbti ir pradėjo veikti (vadinamasis „viešumas“, t.y. politiniai debatai, leisti atstovų rinkimai), tačiau ir stabdomos. Pavyzdžiui, G.Javlinskio „500 dienų planui“ M.Gorbačiovas pritarė, o kitą dieną, po nežinomo turinio nakties, jau atmetė. Esminiai pokyčiai vyko ir įvyko ne pagal M.Gorbačiovo grupės planą, tad apie jo asmeninį „valdymą“ ir tuo metu „įvykdytas“ reformas reiktų svarstyti realiau.

Skaityti daugiau...

Stundys: egzamino palengvinimas tampa Butkevičiaus ir Pavalkio atsakomybės klausimu

„Į Lietuvos politinį gyvenimą sugrįžta sovietmečio tradicija – sprendimus priima ne specialistai, o mistinė politinė taryba, turbūt tai, kas vadintina politbiuru. „Sveikintina“ atžanga“, – taip sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, reaguodamas į švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio trečiadienį pasirašytą įsakymą, kuriuo įteisintos naujos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

„Dar kyla klausimas, kodėl ministro įsakyme nėra nuorodos, kad šie pakeitimai daromi vienerių metų laikotarpiui, nors ministras savo pasisakymuose tai akcentavo. Išeitų – pakeitimai daromi neribotam laikui?“ – retoriškai klausia Seimo narys.

Pasak parlamentaro, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą keisti pareikalavo taip pat šis politinis darinys. Palengvinimai įteisina du skirtingus egzaminus: vienas visiems, kitas – abiturientams, baigiantiems Lietuvos mokyklas tautinių mažumų dėstomąja kalba.

Skaityti daugiau...

D.Kreivys, J.Šireika. Lietuva atominiame Rusijos voratinklyje

www.dlefi.lt  Justas Šireika, Ronaldo Reagano namų vykdantysis direktorius; Dainius Kreivys, Seimo narys  2013-02-20  


Dainius Kreivys

Dainius Kreivys

Š. Mažeikos nuotr.

„Statykite atomines elektrines iki kol jums iš nosies pradės bėgti kraujas“, – atidarydamas dar vieną branduolinį reaktorių Rusijos energetikams tarėVladimiras Putinas.

Dėsningai dėl geopolitinių aplinkybių kylantys pasirinkimai tarp Vakarų ir Rytų yra Lietuvos valstybės istorinės raidos bruožas. Vakarų-Rytų takoskyra ypač išryškėja sprendžiant mūsų šalies energetinio saugumo klausimus. Kaip ne kartą įvyko tūkstantmetėje valstybingumo istorijoje, Lietuva vėl priėjo šio pasirinkimo kryžkelę. Svarstydami, kuria linkme turėtų vystytis mūsų valstybės energetikos sektorius, šiandien iš tiesų sprendžiame, ar ateinančios kartos ir mes patys toliau būsime šeimininkai savo pačių žemėje. Deja, laikas atsakyti į klausimą, kas esame – nepriklausoma valstybė ar žaisliukas Kremliaus strategų rankose – beveik baigėsi.

Skaityti daugiau...

Lituanistai: lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti politinės tarybos susi

Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, yra susirūpinusi lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose ir atkreipia Jūsų dėmesį, kad Vyriausybės Politinės tarybos priimtas sprendimas dėl egzaminų tvarkos šią būklę reikšmingai pablogina.

Manome, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakeitimų neturėtų lemti Vyriausybės Politinės tarybos susitarimai. Tai prieštarauja ligi šiol galiojančiai teisinei egzaminų turinio ir tvarkos nustatymo praktikai ir demokratinės švietimo politikos principams - politikai, kurie nėra susipažinę nei su vidurinio ugdymo programa, nei su lietuvių kalbos ir literatūros bandomojo egzamino rezultatais, nusprendžia, kokį egzaminą po trijų mėnesių turi laikyti Lietuvos abiturientai.

Skaityti daugiau...

G.Paviržis. Ar rinkėjai tikrai vis labiau pasitiki LLRA?

www.delfi.lt Gediminas Paviržis, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys 2013-02-19
Gediminas Paviržis

Gediminas Paviržis

A. Žygavičiaus nuotr.

Demokratinėse valstybėse žmonės atvirai ir viešai išsako tai, kas jiems skauda, kas taisytina, siūlo receptus kaip tai daryti. Visuose pasisakymuose, straipsniuose turi skambėti pagarba oponentui, tačiau jokiu būdu nepritarimu tam, kas dangstoma melu, išsigalvojimais, siekiant pagrįsti savo „tiesas“.

Nepažįstu p. V.Kravčionok, tačiau priėmusi Seime priesaiką dorai tarnauti Lietuvai, turėtų elgtis kaip tikras tautos atstovas. Sakyti tai, kas tiesa, o ne tai, ko reikia partijai, kurią ji atstovauja.

Jau kuris laikas stengiausi būti šone nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklos vertinimų, kuriuos kai kas gretino net su santykių bloginimu tarp kaimyninių valstybių. Tačiau kai prabyla melas, kai išgirsti šantažo pliūpsnius, negali būti abejingas.

Skaityti daugiau...

Susitaikymas su Lenkija ministro L.Linkevičiaus kailio sąskaita

baciulis_Audrius
Audrius Bačiulis

www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-02-20

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitas Varšuvoje iš tiesų pralaužė ledus, kelerius metus kausčiusius Lietuvos ir Lenkijos santykius, bet buvo toks neparengtas, kad gali tapti neišnaudota galimybe.

Tai galėjo būti nuostabus ėjimas, vertas įrašo aukso raidėmis Lietuvos diplomatijos istorijoje. Lino Linkevičiaus žodžiai, ištarti netgi ne oficialiame susitikime, o duodant interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“, vienu ypu ištirpdė ledus, bemaž penkerius metus kausčiusius Vilniaus ir Varšuvos santykius: „Tai didžiulė gėda. Lechas Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo nariu, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti.“ Tai tiesos žodžiai, o tiesa – pats geriausias vaistas nuo visų nepasitikėjimų tiek tarp žmonių, tiek tarp valstybių.

Skaityti daugiau...

Anušauskas: VSD prašoma atsakyti, kas platina klaidinančią informaciją dėl skalūno dujų

www.alfa.lt 2013-02-19
Arvydas Anušauskas (Eimanto Genio nuotr., Alfa.lt)

Arvydas Anušauskas

Eimanto Genio nuotr.

Anušauskas: VSD prašoma atsakyti, kas kursto ir platina klaidinančią informaciją dėl skalūno dujų žvalgybos ir gavybos proceso

Prieš maždaug porą mėnesių prasidėjus ir nerimstant viešai diskusijai dėl skalūno dujų žvalgybos Lietuvoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Gediminą Griną atkreipdamas dėmesį, kad vieša diskusija ir susidomėjimas šiuo klausimu yra neproporcingai sureikšminti.

„Matome, kad internetiniuose tinklalapiuose, kur yra išreiškiamos įvairios nuomonės skalūno dujų žvalgybos tema, straipsnius aktyviai komentuojančių asmenų kiekis yra žymiai didesnis nei prie kitų straipsnių panašia tema“, – susirūpinimo priežastį aiškina parlamentaras.

Tomas Šernas: Kodėl Lietuvos evangelikai reformatai nebijo lenkų?

www.15min.lt Tomas Šernas 2013-02-19

Į Lietuvą Reformacija XVI a. viduryje atėjo dviem pagrindiniais pavidalais – per liuteronybę iš Vokietijos ir per kalvinizmą iš Šveicarijos. Daugelis žino didžiulius liuteronybės nuopelnus Lietuvai. Žinome, jog pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba yra liuteronų kunigo Martyno Mažvydo paruoštas katekizmas, žinome liuteronus Kristijoną Donelaitį, Liudviką Rėzą. Mažiau suvokiama kalvinizmo, t.y. reformuotos Bažnyčios, reikšmė Lietuvai.

Reformatų bažnyčia skatino raštingumą, verslą ir respublikoniškus valdymo modelius. Reformatai kovojo už religijos išpažinimo laisvę, prieštaravo dėl visiško Lietuvos ir Lenkijos susiliejimo, Kėdainiuose įkūrė pirmąją kapitalistinę verslo bendrovę.

Skaityti daugiau...