Lietuva – Vakarų ir Rytų imperijų susidūrimo priešakinėje linijoje

veidas.lt 2013-11-13

Lietuva net ir būdama Europos Sąjungos periferijoje įrodė, kad gali turėti įtakos svarbiems politiniams sprendimams: Rytų partnerystės politikos sėkmė ir ateitis paaiškės viso žemyno vadovų susitikime, kuris lapkričio pabaigoje vyks Vilniuje.

Aktyvus Lietuvos vaidmuo Rytų partnerystės politikos procese leidžia tikėtis, kad demokratijos ribos lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiame Europos vadovų suvažiavime pasislinks į Rytus ir sukurs dar didesnį mūsų šalies saugumą.

Bus nubrėžta trajektorija

Kai statybininko iš Kijevo Andrejaus K. buvo paklausta, kuriuo keliu turėtų pasukti Ukraina – suartėti su Europos Sąjunga ir pasirinkti vakarietišką integracijos kryptį ar stoti į Eurazijos muitų sąjungą, diriguojamą Rusijos, jis lakoniškai atkirto: „Man šitie politikų žaidimai visiškai neįdomūs. Tik noriu, kad mano šalis, šeima ir vaikai turėtume geresnes gyvenimo sąlygas, stipresnę ekonomiką. Pažiūrėkite, kiek dabar turime problemų… Galbūt dėl to Vakarai atrodo gražiau.“
Tačiau Andrejus, kaip ir didelė dalis tautiečių, lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančio ES Rytų partnerystės politikos viršūnių susitikimo, kuriame bus nuspręsta, ar Ukraina pasirašys Asociacijos sutartį, nevadina „lūžiniu“, „lemiamu“ ar kitais skambiais terminais, pamėgtais politologų ir politikų.

Skaityti daugiau...

Vilniaus rajone – keisti pokštai

 

diena.lt 2013-11-13

Praėjusią savaitę ne vieną Vilniaus rajone esančio Didžiasalio kaimo gyventoją galėjo suklaidinti ar nustebinti staiga išdygęs naujas kaimo pavadinimas. Ir ne bet koks, o rusų kalba. Gyventojai įtaria, kad tai vietinio kerštas valdžiai.

Ženklas rusų kalba

Didžiasalio kaime, Nemėžio seniūnijoje, privažiavus Pakupečių ir Didžiasalio gatvių sankryžą, greta nuorodos "Pakupečių g." buvo atsiradusi ir kita, rusų kalba, – "Деревня Беляева" ("Beliajevo kaimas" – rus.). Tai kieno nors pokštas, noras, kad gyvenvietė įgytų kitą pavadinimą, o gal nepasitenkinimo proveržis?

Į redakciją kreipęsis ir kaip įrodymą nuotrauką atsiuntęs vienas Didžiasalio gyventojų pasakojo, kad ženklą pastebėjo praėjusį ketvirtadienį ir jis dar tikrai ten buvo praėjusį savaitgalį (tada ir nuotrauka daryta). Savaitraščio žurnalistai trečiadienį šio ženklo jau neberado. Matyti žymių, kad jis čia tikrai buvo įsmeigtas, bet dingo. Klausimas, ar kas nors pažaidė, pajuokavo ir nusprendė, kad užteks, ar buvo sudrausmintas?

Skaityti daugiau...

Vytautas Landsbergis: Istorijos dalybos

lzinios.lt 2013-11-13

Kai Džiu­gaš­vi­lis su Ši­kelg­ru­be­riu da­li­jo­si Eu­ro­pą, mums ne­rū­pė­da­vo pa­brėž­ti tų pa­var­džių lie­tu­viš­ką kil­mę. Kal­bi­nin­kai ne­ty­ri­nė­jo, ku­ris jų nuo Džiu­go, ku­ris dar nuo ko.

Kas ki­ta - pa­ke­lei­vis iš Pil­so­dos, ku­ris ir žo­džiu pa­gar­bin­da­vo Lie­tu­vą. Pa­vel­dė­jom da­lį jo kū­no ir ger­biam. Nau­jų pa­mink­lų dar ne­sta­tom, dar ne­iš­tai­sy­ta ža­la.

O anie­du bu­vo pa­si­da­li­ję ne vien že­mes su an­tra­rū­šė­mis tau­to­mis. Jie bu­vo pa­si­da­li­ję ir is­to­ri­ją, tik dar ne­iš­siaiš­ki­nę, ku­rio ver­si­ja bū­sian­ti Eu­ro­pai pri­va­lo­ma. Kai su­si­mu­šė, ir iš­va­duo­to­jas Ši­kelg­ru­be­ris pra­lai­mė­jo, la­biau įsit­vir­ti­no Džiu­gaš­vi­lio iš­va­duo­ja­mo­ji is­to­ri­ja. Su ta kul­ti­ne ver­si­ja tu­rim tru­pu­tį prob­le­mų li­gi šiol. Ją itin gar­siai skel­bia ir pi­ni­gė­liais gau­siai ga­zuo­ja Džiu­gaš­vi­lio sie­kių tę­sė­jai, pa­vel­dė­to­jai.

Psi­cho­ka­ro, in­fo­ka­ro sis­te­ma mat se­no­ji: pa­skelbk ne­tie­są 100 kar­tų, o jei­gu ki­ti ją pa­neigs tarp ki­tų ei­na­mų­jų dar­bų tik pen­kis kar­tus, tai Džiu­gaš­vi­lis lai­mi 95 : 5. Silp­nes­nių­jų sme­ge­nų ap­dan­ga­lai ir pil­ko­ji ma­sė pra­de­da tež­ti. Pil­ko­ji net iš­si­lie­ja ir plin­ta, jau pa­sie­kė Sei­mą.

Gai­la, nie­kas ne­pa­ra­šė fan­tas­ti­nio siau­bo ro­ma­no apie Nau­ją­ją Eu­ro­pą nuo La­man­šo iki Ura­lo, ne­va li­gi šiol val­do­mą ši­kelg­ru­be­ri­nin­kų, ir apie jų moks­li­nin­kų su­ra­šy­tą "tūks­tant­me­čio" Tre­čio­jo Rei­cho is­to­ri­ją. Už­tat ru­siš­kai su­ra­šy­to­ji krem­li­nė "Tre­čio­ji im­pe­ri­ja" - iš­leis­ta ir la­bai pa­mo­kan­ti. Iš­si­vers­ki­me, ten vi­sa Eu­ro­pa rau­do­na.

Skaityti daugiau...

Vilniaus akcentai vėl patraukė „The New York Times“ akį

delfi.lt 2013-10-13

Į vieną pagrindinių miesto gatvių, kurioje eismas itin intensyvus, žvelgia praeities režimo sargai, apie Lietuvoje nuolat vaidus keliančias Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras rašo „The New York Times“.

Ant Neries upės krantus jungiančio Žaliojo tilto stovinčios Raudonosios armijos karių, darbininkų, žemdirbių ir jaunų mokslininkų statulos yra paskutiniai viešai demonstruojami dideli paminklai, vis dar trimituojantys komunizmą – ideologiją, kurios Lietuva atsisakė daugiau nei prieš du dešimtmečius, kai tapo pirmąja Sovietų Sąjungos respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.

Jų marškiniai aptempę plačias krūtines, paltai ir sijonai plaikstosi aplink raumeningas kojas – socialistinio realizmo dvasioje šios statulos atkakliai priešinosi politinėms audroms, be kurių neapsieita šalies sostinėje. Joms kur kas sunkiau sekėsi pasipriešinti laiko tėkmei. Po daugiau nei šešių dešimtmečių, praleistų lauke, geležis aprūdijo. Vieną kareivį laiko varžtai ir petnešos. Jaunojo mokslininko nugarą darko didelis plyšys.

Skaityti daugiau...

Grybauskaitė: Lietuvai ypač svarbi Baltijos jūros regiono energetikos projektų pažanga

alfa.lt 2013-11-11
 
Lietuvai ypač svarbi Baltijos jūros regiono energetikos projektų pažanga. Pirmininkaujančios Lietuvos prioritetai - siekti, kad iki 2014 metų būtų sukurta ES vidaus energetikos rinka, iki 2015 metų būtų pašalintos visos ES egzistuojančios energetinės salos, taip pat skatinti energetinį efektyvumą ir geresnį koordinavimą ES išorės energetikos politikoje, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį atidarydama 4-ąjį metinį Baltijos jūros regiono strategijos forumą.

Anot Prezidentės, šiems tikslams būtina įgyvendinti ES bendrojo intereso energetinius projektus. Europos Komisija Baltijos šalyse išskyrė 15 tokių projektų, iš kurių 6 - Lietuvos.

Baltijos jūros regiono strategijos forumas - vienas didžiausių ir svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių, kuriame sulaukta apie 700 dalyvių. Forumas skirtas Baltijos jūros regiono iššūkiams ir galimybėms aptarti įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus ir kartu skatinant ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą.

Baltijos jūros regiono strategija vienija 8 ES šalis - Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją ir Suomiją. Jos tikslas - gerinti viso regiono transporto sistemas, didinti energijos tiekimo saugumą atnaujinant infrastruktūrą, rūpintis Baltijos jūros švara ir saugiu laivų eismu.

Skaityti daugiau...

Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė susitarimą dėl 2014 metų ES biudžeto

Nuotr. iš „eu2013.lt“
Nuotr. iš „eu2013.lt“

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas lapkričio 11 dieną Briuselyje per derybas, kurioms vadovavo pirmininkaujanti Lietuva, sutarė dėl 2014 metų ES biudžeto. Biudžeto įsipareigojimai sudaro 142,6 milijardo eurų, mokėjimai – 135,5 milijardo eurų.

Pasak finansų viceministro, ekonominių ir finansinių reikalų tarybos biudžeto klausimais pirmininko Algimanto Rimkūno, tai svarbus žingsnis visai ES.

„Sutarėme sustiprinti tokių prioritetinių sričių kaip ekonominis augimas, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir humanitarinė pagalba finansavimą. Buvo sustiprintos ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos agentūros, taip pat Europos finansinės priežiūros agentūros. Tarybos ir Parlamento sutarimas – gera naujosios ES daugiametės finansinės programos pradžia“, – sakė A. Rimkūnas.

Remiantis Eltos pranešimu, beveik pusė biudžeto, 64 milijardai eurų, bus skirta „išmaniojo ir visapusiško augimo iniciatyvoms“. Šioje srityje bus gerokai padidintas mokslo tyrimų, inovacijų ir švietimo finansavimas, be to, 47,5 milijardo eurų įsipareigojama skirti sanglaudos politikai.

Sutarimas buvo pasiektas Taikinimo komitete, sušauktame, kai Europos Parlamentas pataisė ES Tarybos poziciją, padidindamas mokėjimus 1,4 milijardo eurų, o įsipareigojimus – 855 milijonais eurų. Taryba ir Parlamentas turi formaliai patvirtinti sutarimą per 14 dienų.

Pasak pirmininkavimo atstovo spaudai Briuselyje COREPER II klausimais Vykinto Pugačiausko, taikinimo komitetas taip pat sutarė dėl 2013 metų taisomojo biudžeto numeriu 9, kuriuo iš ES solidarumo fondo skiriama 400,5 milijono eurų Austrijai, Čekijai, Rumunijai ir Vokietijai, nukentėjusioms nuo gamtos nelaimių. Dalis sumos, 150 milijonų eurų, esą bus finansuojama iš 2014 metų biudžeto.

„eu2013.lt“, „ekspertai.eu“ inf.

Ar pasitvirtins pasyvumo taktika?

Saulius SPURGA lzinios.lt 2013-11-12

Mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius ga­lė­tų mes­ti iš­šū­kį pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Jų rei­tin­gų skir­tu­mai nė­ra to­kie di­de­li, kad lai­mė­ti bū­tų ne­įma­no­ma. 

Be to, A.But­ke­vi­čius tu­rė­tų ga­li­my­bę su­reng­ti kur kas įspū­din­ges­nę rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, ku­rią „suk­tų“ po­pu­lia­ri So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja, o per an­trą­jį tu­rą ga­lė­tų ti­kė­tis ir koa­li­ci­jos par­tne­rių par­amos.

De­ja, pre­zi­den­to rin­ki­mų ko­vos tarp mi­nė­tų dvie­jų kan­di­da­tų ne­bus. Nuo pat pra­džių ne­pa­reikš­da­mas no­ro grum­tis dėl pre­zi­den­to pos­to A.But­ke­vi­čius pats sau iš­mu­šė pa­grin­dą iš po ko­jų. No­rė­da­mas lai­mė­ti kan­di­da­tas tu­rė­tų ne tik for­ma­liai iš­kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­rą, bet ir pa­teik­ti ryš­kią prog­ra­mi­nę al­ter­na­ty­vą, ta­čiau A.But­ke­vi­čius tam nė­ra pa­si­ren­gęs. Pre­zi­den­to pos­tas yra ne tas, ku­rį ga­lė­tum lai­mė­ti kan­di­da­tuo­da­mas tar­si ne­no­ro­mis, tar­si kaž­kie­no stu­mia­mas. Tuo įsi­ti­ki­no pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus, nu­svi­lęs per 2003 me­tų rin­ki­mus. To­dėl A.But­ke­vi­čiui pro­tin­giau bū­tų ne­da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, ir jis pats, ma­nau, tai ge­rai su­pran­ta, juo­lab kad jis, kaip ir Al­gir­das Bra­zaus­kas, pir­me­ny­bę tei­kia prem­je­ro, o ne pre­zi­den­to par­ei­goms.

Skaityti daugiau...

Audrius Bačiulis. Teisėsaugą ant BNS užsiundė A.Butkevičius ir L.Graužinienė, bet kalta STT ir D.Grybauskaitė?

veidas.lt 2013-11-12
Teisėsauga ir žurnalistai tapo premjero ir Seimo pirmininkės noro sukompromituoti prezidentę, kuri yra jų pagrindinė politinė konkurentė ir kliūtis piktnaudžiauti valdžia, įkaitais.

Valdančiųjų veidmainystė neturi ribų: prieš pusantros savaitės patys pareikalavę, kad teisėsauga nedelsdama išsiaiškintų, kas nutekino naujienų agentūrai BNS informaciją apie VSD pažymą, kurioje rašoma apie Rusijoje rengiamas informacines atakas prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, dabar jau reikalauja sudaryti Seimo tyrimo komisiją, kuri tirtų, kodėl STT atlieka tyrimą.
Nesunku įsivaizduoti, kaip piktdžiugiškai kikena socdemai ir “darbiečiai”, matydami, su kokiu nesuvaidintu niršuliu ir pasipiktinimu žurnalistai puola STT, kurios agentai, ieškodami slaptos informacijos nutekėjimo šaltinių, apklausė BNS žurnalistus, paėmė jų kompiuterius ir atliko kratą naujienų redaktorės namuose. Gindami kolegas nuo teisėsaugos veiksmų visi kažkaip pamiršo, kas ir kada užsakė tyrimą, kuriam vykstant, apklausę ir iškratę Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės darbuotojų kabinetus bei namus, STT agentai atėjo ir pas žurnalistus.
Priminsime – viskas prasidėjo spalio 31-ąją, kai, BNS pranešus apie Rusijos rengiamus išpuolius prieš prezidentę, premjeras Algirdas Butkevičius nedelsdamas užmaurojo: „Aš esu susipažinęs su slapta informacija, bet negaliu jos viešinti. Manau, kad dabar tam tikros tarnybos turi išsiaiškinti, kas šitą informaciją nutekino.“ O Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nedelsdama pridūrė: „Už slaptos informacijos nutekinimą yra labai griežta atsakomybė.“

Skaityti daugiau...