Pramonei podukros vaidmuo netinka

www.vz.lt  2013-07-24

Lietuva patenka tarp nedaugelio šalių, kurių patirti krizės smūgiai nebuvo tokie dramatiški. Viena iš priežasčių – išlaikyta stipri pramonė. Ne veltui iš krizės besivaduojanti Europa ne juokais susirūpino ne itin sveika savo pramone, juolab kad šis sektorius stebėtinais tempais auga Azijoje, vis didesnį pagreitį įgauna ir JAV pramonė.

Skaityti daugiau...

Popiežiaus interviu Brazilijoje: apie ...

2013-07-31
EPA nuotrauka
Popiežius vizitas į Braziliją

Baigdamas pirmąją apaštalinę kelionę, popiežius Pranciškus davė keletą interviu Brazilijoje bei atsakinėjo į žurnalistų klausimus lėktuve, skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Romą. 

Popiežius Pranciškus būdamas Brazilijoje davė du interviu vietiniam transliuotojams – Rio de Žaneiro katalikų radijui ir vienam pagrindinių Brazilijos televizijos kanalų „TV Globo“. Trumpame pasisakyme per Rio arkivyskupijos katalikų radiją, Šventasis Tėvas pasveikino vietinę tikinčiųjų bendruomenę, džiaugėsi, kad pirmoji pontifikato apaštališkoji kelionė jį atvedė į Rio de Žaneirą, pas čionykščius katalikus ir pas šiomis dienomis taip gausiai į šį miestą susirinkusį jaunimą iš Brazilijos ir viso pasaulio, infomruoja Vatikano radijas.

Skaityti daugiau...

Konstitucinis teismas vėl palaiko elitą

2013-07-29 Kęstutis Girnius | Alfa.lt

Dabartinė Vyriausybė grumiasi su daugeliu sunkiai sprendžiamų problemų. Savo sprendimu, kad Konstitucijai prieštarauja valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginių algų ir priedų už kvalifikacines klases mažinimas, Konstitucinis teismas (KT) dar apsunkino Vyriausybės darbą. Pirminiais skaičiavimais, koeficientų ir priedų atstatymui reikės apie 240 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, o su kompensavimu iš viso teks surasti beveik milijardą litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius optimistiškai nusiteikęs. Jo nuomone, naujosios išlaidos neturėtų pakenkti Lietuvos pastangoms patekti į euro zoną, bet veikiausiai reikės mažinti valdininkų skaičių, naikinant ne tik laisvus, bet ir užimtus etatus. Eilinį kartą nukentės mažiau uždirbantys tarnautojai, kad valdžios ir teisėjų elitas galėtų gyventi geriau. KT vėl atliko meškos patarnavimą, peržengdamas savo kompetenciją ir apsunkindamas valdžios darbą.

Skaityti daugiau...

Skulptorius: pigiausia Lukiškių aikštėje būtų pastatyti stulpą

Virginijus Savukynas, LRT radijo laida „LRT Vasaros studija“,
www.DELFI.lt
2013 m. liepos 27 d. 19:58
DELFI (T.Vinicko nuotr.)" style="margin: 0px; padding: 0px; color: #16387c; text-decoration: none; border: 0px;">Skulptorius: pigiausia Lukiškių aikštėje būtų pastatyti stulpą
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Apgailėtina. Taip Lukiškių aikštės paminklo konkurso rezultatus vertina ekspertai. Kai kurie jų piktinasi, kad konkursą laimėjęs darbas jau kartą dalyavo kitame, 2008 m. konkurse. Keista, kad netikęs stovėti Žvėryne, tas pats paminklas stovės Lukiškių aikštėje ir bus skirtas Lietuvos laisvės kovotojams, stebisi jie.

„Aiškinti, kad kažkoks kažkur netikęs kūrinys gali tikti čia, mano galva, yra keistoka, nes tas konkursas skelbiamas kaip tik šitai aikštei, nes tas konkursas skelbiamas kaip tik šitai aikštei, suvokiant ir urbanistinį šitos aikštės mastą ir sudėtingumą“, – sako kultūrologas Vytautas Rubavičius.

Skaityti daugiau...

Mūsų balsas Europoje

Kaip kalbėsime Europoje?“ – tokiu pavadinimu kolegos Antano Manstavičiaus straipsnis buvo paskirtas Lietuvos užsienio reikalų viceministro V.Leškevičiaus nesėkmei formuluojant atsakymą į provokuojantį klausimą anglų kalba. Atkreiptas dėmesys, kad patyčių banga viceministro atžvilgiu buvo gerokai perdėta.

Tačiau klausimas „Kaip kalbėsime Europoje?“ turi ne tik formos, bet ir turinio aspektą. Apie pastarąjį pernelyg dažnai užmirštame arba laikome antriniu, nors turėtų būti priešingai. Minėtame A.Manstavičiaus straipsnyje yra toks sakinys: „Vienas dalykas yra raiškiai paskaityti iš lapelio tai, ką užrašė padėjėjai, ir visai kitas – salės kampe užspeisti nenuolaidų Didžiosios Britanijos ar kurios kitos šalies ministrą ir prie keturių akių įtikinti, kad eilinį kartą pasiaukotų dėl bendro ES intereso.“

KAIP KALBĖSIME EUROPOJE?

Šį sakinį galima suprasti labai įvairiai, priklausomai nuo to, kaip atsakysime į keletą natūraliai kylančių klausimų. Kodėl reikia užspeisti tą nenuolaidų ministrą salės kampe?

Skaityti daugiau...

Legendinių lakūnų bareljefai buvo kalami slapta

  • 2013-07-19 
  • Virginija Skučaitė

 

Nepelnytai pamirštas kaunietis Tomas Zauka vokiečių okupacijos metais sumanė Puntuko akmenyje iškalti S.Dariaus ir S.Girėno bareljefus, o baigiantis karui rūpinosi apsaugoti lakūnų palaikus nuo išniekinimo.

Vieną dieną dingo

Vieną 1942-ųjų dieną staiga pranyko 265 tonų akmuo galiūnas Puntukas, kurį beveik prieš 20 tūkst. metų ledynai atrideno iš Šiaurės į Anykščių apylinkes. Kur ir kodėl?
Aviacijos istorija besidomintis Jonas Čepas aptiko aviacijos temomis rašiusio Jono Dovydaičio beveik prieš 50 metų skelbtos informacijos apie Puntuko pradanginimą vokiečių okupacijos metais ir apie S.Dariaus ir S.Girėno bareljefų kalimą.

Skaityti daugiau...

Lietuva per krizę sukūrė naujus finansų valdymo ...

www.diena.lt 2013-07-18

Ch.Lagarde:

Suvaldžiusi krizę, Lietuva turėtų tęsti struktūrines reformas, skatindama ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą, pareiškė Vilniuje viešinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, pranešė Lietuvos bankas.

„Norėčiau pagirti Lietuvą už sumanų krizės suvaldymą ir ryžtingą politiką, kuri atkūrė pasitikėjimą bankų sistema, užtikrino finansų sistemos stabilumą ir padėjo pamatus greitam atsigavimui“, – kalbėjo Ch.Lagarde, ketvirtadienį susitikusi su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir valdybos nariais.

Skaityti daugiau...

Nei įvaizdžio, nei paminklo

A.Zolubas
Algimantas Zolubas

Algimantas Zolubas

 

Viena SSRS anekdotų istorija byloja apie pastatytą ir Volgos upėje įkurdintą laivą su pretenzingu pavadinimu „Į komunizmą“. Laivas tūnojo, nors inkarai buvo pakelti, o jo sirenos nepertraukiamai kaukė. Laivo kapitonas, klausiamas, kodėl sirenos kaukia, atsakydavo, kad tokiu būdu atkreipiamas dėmesys į nepaprastos kelionės į komunizmą įvaizdį, o paklaustas, kodėl garlaivis iš vietos nepajuda, paaiškindavo, kad sirenų kauksmui sunaudojamas visas garas.

Kaip skelbia žiniasklaida, pasaulyje Lietuvos įvaizdis esąs prastas. O įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikrą objektą žmonių sąmonėje. Todėl mūsų galvočiai, užuot dėję pastangas Lietuvos vaizdą keisti, pluša prie įvaizdžio, kad juo paveiktų pasaulio žmonių sąmonę. Įvaizdžiui dedamos didžiulės pastangos, o jis nesikeičia, nes keisti tikrą vaizdą, kuris natūraliai pagerintų įvaizdį, pastangų ir lėšų trūksta.

Skaityti daugiau...