Europos integracija – netobula, bet neįkainojama

www.veidas.lt Nerijus Mačiulis 2013-07-02

Šiuo metu labai svarbu įtikinti pačius europiečius ir investuotojus, kad Europos integracija tęsis.

„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“, – tokią įžvalgą ir prognozę tuometis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 m.
Krizė prasidėjo mažiau nei po dešimtmečio, 2010-ųjų pradžioje, kai Graikija, o vėliau ir kelios kitos euro zonos valstybės prarado investuotojų pasitikėjimą, ir jų gelbėjimas tapo tarptautinių institucijų atsakomybe bei galvos skausmu.
Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrėjai suprato, kad ji nėra tobula ir sėkmingam jos funkcionavimui trūksta kai kurių kertinių akmenų. Kokie gi tie kertiniai akmenys, arba instrumentai, apie kuriuos kalbėjo R.Prodi, ir kodėl jų negalėjo atsirasti prieš sukuriant pinigų sąjungą?

Skaityti daugiau...

A. Lapinskas. Rusai skųsis Ženevai ir Varšuvai

www.delfi.lt  Anatolijus Lapinskas  2013-07-02
Anatolijus Lapinskas

Anatolijus Lapinskas

Š. Mažeikos nuotr.

Prieš pustrečių metų straipsnyje „Lietuvos rusų mokyklos kyla į kovą“ prognozavau, kad anksčiau ar vėliau šalia lenkų „kovą“ stos (aišku, kad pakalbinta iš šalies) ir Lietuvos rusų diaspora. Tuomet rašiau apie rusų mokyklų neva pasipiktinimą dėl dviejų-trijų dalykų dėstymo valstybine kalba.

Paminėjau ir tos kovos informacinį partnerį laikraštį „Litovskij kurjer“, kur žinomo lenkų veikėjo Valdemaro Tomaševskio lūpomis buvo išreikštas pasipiktinimas Seime surengta Latvijos tautinių mažumų švietimo patyrimui skirta konferencija. Europarlamentaro lūpomis ji buvo pavadinta „konferencija su aiškiais nacionalizmo elementais“ ir neįtikėtina išvada: „viskas linksta į tai, kad galima būtų susidoroti su tautinėmis mažumomis – rusais, lenkais, žydais“.

Skaityti daugiau...

Kokios grėsmės laukia Lietuvos pirmininkaujant ES?

www.diena.lt 2013-07-02

Jau pirmininkavusių šalių politikai ir nepriklausomi politikos apžvalgininkai apie pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) tarybai sako viena: ruoškitės krizėms. Kad ir kokia tvarkinga ir kruopščiai sudėliota darbotvarkė bebūtų, ją visada daugiau ar mažiau iškraipo netikėtos krizės ir nenumatyti iššūkiai. O kokie sunkumai ar nemalonumai gresia Lietuvai?, - klausia 15min.lt.

Didžiausia grėsmė – Vyriausybės griūtis

Liūdniausias scenarijus Lietuvai būtų valdančiosios koalicijos subyrėjimas. Toks likimas ištiko Čekiją 2009-aisiais, ir nors negalima šios šalies pirmininkavimo pavadinti visiška nesėkme, ji nepateisino daugelio lūkesčių paties ekonominės krizės įkarščio metu.

Skaityti daugiau...

Pasaka apie tris seseris

Prof. Vytautas Landsbergis
www.lzinios.lt  Vytautas Landsbergis  2013-06-29
Kar­tą bu­vo to­li­ma, ra­mi ir ty­liai ošian­ti jū­ra. Ant jos kran­to gy­ve­no trys se­se­rys.

La­bai blo­gai at­si­ti­ko, kai jas pa­ver­gė pa­mi­šęs bur­ti­nin­kas. Jis ne­be­lei­do joms dai­nuo­ti ir šok­ti, kaip jos mėg­da­vo.

Jis įsa­kė gie­do­ti tik him­nus apie jo pa­sau­li­nį va­do­va­vi­mą, gar­bin­ti jo aukš­čiau­sią pro­tą ir žiau­rią ga­ly­bę.

Jo ti­tu­las bu­vo Drau­gas Di­de­ny­bė. Jis at­ro­dė su­stin­gęs nuo šal­čio ir nie­kad ne­si­šyp­so­da­vo, lyg ne­tu­rė­tų šir­dies.

Bet at­ėjo lai­kai, kuo­met bur­ti­nin­kas, gal­būt jau sens­te­lė­jęs, lei­do šiek tiek įvai­ro­vės. Vie­nai se­se­riai krei­pu­sis "Drau­ge di­de­ny­be", ki­ta jau ga­lė­da­vo pa­si­nau­do­ti ma­lo­nin­gu lei­di­mu sa­ky­ti: "Jū­sų Di­de­ny­be, drau­ge".

Skaityti daugiau...

Lietuva perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai

www.alfa.lt  2013-07-01

Lietuva perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (Pauliaus Peleckio , „Fotodiena.lt“)

Lietuva pirmadienį iš Airijos perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Artimiausią pusmetį valstybė turės vadovauti derybomis dėl ES teisės aktų, ir sieks pasinaudoti savo vaidmeniu įtvirtinti glaudesnius ES ryšius su posovietinėmis kaimynėmis Rytuose.

Pirmininkavimo pradžiai pažymėti ryte prie Vyriausybės rūmų rengiama iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje dalyvaus ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, ministrų kabineto nariai, užsienio valstybių ambasadoriai. Vėliau Seime Lietuvoje reziduojančius diplomatus priims parlamento vadovas Vydas Gedvilas.

Šešis mėnesius Lietuva bus atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatys ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

„Prasideda istorinis mūsų valstybei pusmetis, - sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. - Turime unikalią galimybę atskleisti Europai tai, kuo gali didžiuotis Lietuva - mūsų žmonių gebėjimus, mūsų šalies grožį ir pasiekimus“.

Skaityti daugiau...

Erškėčiuotas kelias namo

Pabaltijo respublikų žemės ūkio darbuotojų pasitarimo išvakarėse. SSKP CK pirmasis sekretorius N.Chruščiovas kalbasi su Šiaulių rajono ,,Raudonosios vėliavos” kolūkio kolūkiete M.Janušauskiene; antras iš dešinės - LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas J.Paleckis. Šiaulių rajonas. 1955 m. birželio mėn. Fotografas I. Baltmanas. LCVA nuotrauka
www.lzinios.lt Aras Lukšas 2013-06-28
Prieš 57 me­tus, 1956-ųjų bir­že­lio 30-ąją, SSKP CK ple­nu­mas pri­ėmė nu­ta­ri­mą, ku­ris at­vė­rė ke­lią į lais­vę mi­li­jo­nams sta­li­ni­nio gu­la­go ka­li­nių ir trem­ti­nių. Ta­čiau so­vie­ti­nės Lie­tu­vos val­džia pa­da­rė vis­ką, kad iš­lais­vin­tų lie­tu­vių ke­lias na­mo bū­tų nu­klo­tas erš­kė­čiais.

Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­dy­tų, kad SSKP CK bir­že­lio ple­nu­mo nu­ta­ri­mas tik pa­kar­to­jo (be­je, ge­ro­kai švel­nes­ne for­ma) gar­sio­sios Ni­ki­tos Chruš­čio­vo kal­bos XX SSKP su­va­žia­vi­me te­zes. Vis dėl­to tai, kas li­ko už­fik­suo­ta ple­nu­mo do­ku­men­tuo­se, iš es­mės už­bai­gė tre­jus me­tus tru­ku­sį ne­apib­rėž­tu­mo lai­ko­tar­pį ša­ly­je ir at­sklei­dė ti­krą­ją jė­gų pu­siaus­vy­rą par­ti­jos vir­šū­nė­se.

Skaityti daugiau...

D. Vaišnienė paaiškino, ką atsakys premjerui dėl nelietuviškų pavardžių

www.delfi.lt  Mindaugas Jackevičius  2013-06-28

Kalbiniu požiūriu yra įmanoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi originalo kalba – ne lietuviškais rašmenimis, aiškina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Jos teigimu, originali pavardžių rašyba – valstybės apsisprendimo reikalas.

Vyriausybė paprašė VLKK atsakyti, kaip oficialiuose dokumentuose turėtų būti rašomi kitų kalbų asmenvardžiai. Kalbininkams siūloma nustatyti taisykles, pagal kurias būtų rašomi kitų kalbų asmenvardžiai oficialiuose dokumentuose.

„Bendrieji svetimvardžių vartojimo principai jau yra nustatyti nuo 1997 metų galiojančiame VLKK 60-ame nutarime – kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai gali būti rašomi originalia rašyba. Kiek mums žinoma, tokį principą ir taiko dauguma valstybės institucijų – rašo dokumentuose originalias užsienio valstybių piliečių pavardes, pavyzdžiui, išduodamuose leidimuose nuolat gyventi, registro pažymose ir pan., tik galbūt ne visada gali užrašyti visus reikiamus kitų kalbų diakritinius ženklus. Beje, bent jau iki šiol niekas nėra oficialiai kreipęsis dėl originalios užsienio piliečių rašybos problemų.

Skaityti daugiau...

A. Ažubalis. Atsakymas kolegai G. Kirkilui


Audronius Ažubalis, TS-LKD frakcijos Seime narys, buvęs užsienio reikalų ministras
2013 m. birželio 27 d. 13:30
" style="margin: 0px; padding: 0px; text-decoration: none;">Audronius Ažubalis
Audronius Ažubalis
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

„Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai – šansas grįžti prie sveikų ambicijų ir subalansuotos užsienio politikos“. Pritarus skambiam Gedimino Kirkilo rašinio DELFI teiginiui, kyla klausimas, kodėl, be pirmininkavimo šūkių, nei apie Lietuvos interesus ir nei apie dabartinės užsienio politikos rezultatus Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas straipsnyje nieko nepasako.

Dėvėtos frazės apie energetinį saugumą, LDKpuikybę ir „pripūstas“ politikos padangas neišjudins iš vietos vežimo, kurio arkliai išsikvėpę, o ratai krypsta į skirtingas puses.

Skaityti daugiau...