Svarbu
Registracija
Antiutopija ar jau realybė?
 |
|
Liudvika Pociūnienė Karolio Kavolėlio nuotr. |
Daugelis mano bendraamžių ir vyresnių žmonių dar gerai prisimena, kaip iš rankų į rankas keliavo visokiais beveik neįmanomais būdais gautos George Orwello „Gyvulių ūkio“ kopijos. Sunku nusakyti tą jausmą – bet tai iš tiesų guodė, kad Vakaruose atsirado genialus rašytojas, kuris adekvačiai suprato sovietinę tikrovę ir nepabūgo parašyti tiesos apie ją pačiu nepalankiausiu metu, kai Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos politikai bevelijo užsimerkti prieš didžiosios sąjungininkės vykdomą genocidą prieš savo pačios ir okupuotų kraštų gyventojus.
Knyga, parašyta per vienerius metus (nuo 1943 lapkričio iki 1944 gruodžio), buvo vis dėlto publikuota dar Šaltojo karo išvakarėse – 1945 rugpjūčio septynioliktąją Anglijoje, nors daugelis leidėjų ir šiapus, ir anapus Atlanto atsargiai žvalgėsi į pritūpusius politikus ir atsisakė šį kūrinį spausdinti. Enciklopediniuose straipsniuose paprastai nutylima, su kokiu pasipiktinimu šią satyrą sutiko Europos kairieji... Faktai jų nedomino, ir „Gyvulių ūkio“ autorių jie kaltino liguista fantazija, geriausiu atveju laikė šį kūrinį košmariška antiutopija. Tai kas, kad Orwelas rėmėsi visų pirma savo paties patirtimi – mat buvo susidūręs su NKVD smogikais Ispanijoje...„Daugiadienes“ be alkoholio organizuojantys jaunuoliai: kodėl Lietuvoje gyventi gera
 |
| © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.) |
www.delfi.lt Inga Saukienė 2013-07-07
Aktyvių, dirbančių ir karjerą sėkmingai darančių jaunų žmonių kompaniją suartino bendras „pomėgis“ - nevartoti nė lašo alkoholio. Norėdami turėti erdvę, kurioje galėtų linksmintis, jie pradėjo rengti blaivius vakarėlius. Šiems populiarėjant pasišovė surengti 3 dienų festivalį be alkoholio. Kas pasikeitė jų gyvenime nustojus vartoti alkoholį? Ką jie mano apie savo bendraamžius ir kokias perspektyvas mato Lietuvoje?
Išgirsta klausimų, ar viskas gerai su galva
Gan ilgai rengę mėgėjiškus vakarėlius, šiemet bendraminčiai įkūrė viešąją įstaigą „Blaivios pramogos“ ir blaivius vakarėlius pradėjo reguliariai rengti didesniam miestiečių ratui.Anušauskas: valstybė – ne tik žemėlapiuose
Valstybės dienos išvakarėse galima prisiminti viską, kas siejasi su mūsų valstybingumo formavimusi. Nors, žinoma, tam menkai pasitarnauja fontano žemėlapiai prie Seimo, bet jie suteikia peno pamąstymams – ar valstybė, kuri kažkada buvo gerokai didesnė už Maskvos kunigaikštystę, paliko mumyse tik žemėlapių vaizdus? Kas liko iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūsų mąstymo štampuose, kurie keliauja iš kartos į kartą? Ar imperinis mąstymas, mėginant subalansuoti skirtingas valdomas tautas vienos valstybės rėmuose (kartais tai netinkamai pavadinama buvusia tolerancija), yra iki šiol gyvas?
Su Valstybės diena
Liepos 6-oji, Lietuvos Valstybės diena – tai karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, o Mindaugas, suvienytos Lietuvos valstybės įkūrėjas, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius, pirmąją savo sostinę, manoma, buvo įkūręs Kernavėje. Šiandien jos didybę primena piliakalnių kompleksas. Švęsdami Valstybės dieną nepamirškime, kad valstybė – tai mes ir kad visi esame atsakingi už jos šiandieną ir rytdieną. Prasmingos šventės ir gražaus gyvenimo savo sukurtoje valstybėje!Liepos 6-ąjai – Valstybės dienai paminėti skiriami renginiai (programa)
Autorius: Voruta Data: 2013-07-05, 09:
Liepos 6-oji – Lietuvos valstybės įkūrėjo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė – Valstybės diena. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.
Valentinas Stundys: Lietuvių kalbos konstitucinis statusas yra įpareigojantis
 |
| Valentinas Stundys |
www.15min.lt Valentinas Stundys 2013-07-02
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) birželio 18 d. sprendimas dėl Švietimo ir mokslo ministro įsakymo, įteisinusio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino palengvintas užduotis mokykloms, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba, yra unikalus ir reikšmingas įvykis dėl daugelio aplinkybių. Pirmiausia bene pirmą kartą toks Teismas svarstė tokio pobūdžio bylą. Svarbu, kad Teismas, pasitelkęs ekspertus, paskelbė labai išsamų, argumentuotą sprendimą, leisiantį švietimo politikoje atskirti pelus nuo grūdų ir nustatantį aiškias konstitucines gaires tautinių mažumų teisių srityje.
Teisėjų kolegija pagrįstai susiejo ginčijamą teisinę problemą su valstybinės kalbos konstituciniu statusu bei samprata ir tautinių mažumų apsaugos normomis, nuosekliai rėmėsi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Europos teismų praktika.Konstitucinis Teismas traiško valdančiųjų viltis kitąmet pademonstruoti gerumą
www.15min.lt Liepa Želnienė 2013-07-04
Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kad per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją ir nurodymas valdantiesiems išeitį iš situacijos rasti iki spalio gali smarkiai apriboti valdančiųjų galimybes pademonstruoti socialinį jautrumą ir gerumą Lietuvos žmonėms.
Finansų ministerija kol kas nežino, kaip išnarplioti KT nutarimo padiktuotą galvosūkį be didelių finansinių netekčių biudžetui. Skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti KT nutarimo įgyvendinimas ministerija Vyriausybei ketina pateikti tik rudenį. Tuomet Seimas turės per mėnesį suspėti priimti būtinus teisės aktus.
To padaryti nespėjus įsigaliotų iki krizės galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.Žodis Europos Parlamente pradedant Lietuvos pirmininkavimą ES
 |
Ką gi, visuomet reiktų žiūrėti, kokio lygmens būna atkaklumas ir pasišventimas siekiant galimumo ribos net jei daugelis mano, jog tai apskritai neįmanoma. Lietuva praeityje sugebėdavo.
Pagrindiniai taškai susitelkiant dviems svarbiausiems tikslams greta biudžetų ir Sąjungos vidaus patikimumo, mano požiūriu, būtų šie: